„Tapk žvaigžde“ laimėtojas, socialinio turinio kūrėjas „Varkė Labdarkė“ ir tvarumo entuziastas Tadas Kanapeckas šiemet taps Pasaulinio cepelinų čempionato teisėju Bumbulinių festivalyje.
Pakruojo dvare rengiamas rudens festivalis „Bumbulinės“ kasmet tampa kulinarijos ir pramogų švente, kurioje cepelinai – ne tik tradicinis patiekalas, bet ir kultūros bei bendrystės simbolis. Rugsėjo 20–21 dienomis čia jau antrą sykį vyks ir Pasaulinis cepelinų čempionatas, pernai pritraukęs dešimtis dalyvių iš visos Lietuvos. Šiemet tarp teisėjų bus ir tikras pakruojietis Tadas Kanapeckas (Varkė labdarkė): geriausi cepelinai tie, kuriais taikoma ne į skrandį, o į širdį.
Su juo pasikalbėjome apie cepelinų magiją, prisiminimus ir šventės laukimą.
Tadas Kanapeckas (Varkė labdarkė): geriausi cepelinai tie, kuriais taikoma ne į skrandį, o į širdį
Apie tikrus cepelinus
Kaip jūsų akimis atrodo „tikras“ cepelinas – koks turi būti įdaras, padažas, tekstūra?
Dabar kaip tik ragauju cepelinus ir dalinuosi įspūdžiais socialiniuose tinkluose. Ragauju iš įvairių vietų. Žinote, man net keista sakyti, nes atrodo, kad jau labai giriu savo miesto cepelinus, bet kol kas iš visų ragautų – tai „Traktieriaus“ geriausi. Man svarbu, kokiame inde patiekti – kad ne lėkštė būtų, o bent kažkiek dubuo, Pakruojyje – idealūs. Tada spirgai – tikri, tie senieji. Grietinės, kad nereiktų taupyti, bulvių tarkio ir mėsos geras santykis – tai čia kas svarbu. O po to lai šeimininkė taiko ne į skrandį, o į širdį.
Kokio netikėčiausio cepelinų varianto esate ragavęs?
Esu ragavęs vaikystėje, seniai. Mano kiemo draugo mama juos valgo ne su grietine ar spirgais, o su pomidorų padažu.
Jei cepelinas turėtų savo himną – kokia daina jam labiausiai tiktų?
Jei neklystu, Bethoveno kūrinys – Odė džiaugsmui, 9 simfonija (An die Freude).
Apie teisėjavimą ir čempionatą
Kokia buvo Jūsų pirmoji reakcija, kai pakvietė tapti cepelinų čempionato teisėju Bumbulinėse Pakruojo dvare?
Daug sentimentų, jau laukiau ir norėjau, kad dvaras pakviestų į kokį renginį. Mano miestas ir dvaras, kuriuo tikrai gali kiekvienas pakruojietis didžiuotis. Kai pasakai, kad iš Pakruojo – tai visi sako „ten gi dvaras kažkoks gražus pas jus yra“.
Ar cepelinų čempionato teisėjas turi ir pats paragauti cepelinų, kad galėtų objektyviai vertinti?
Jeigu teisėjas vertina skonį, tai vienareikšmiškai turi, o jei greito suvalgymo eleganciją – tai teisėjas, manau, ir veganas gali būti. Aš tikrai nepraleisiu progos dar kartą jų pavalgyti.
Jei pats galėtum sukurti „Varkės Labdarkės“ cepeliną – koks jis būtų?
Nenoriu saldžialiežuviauti, bet jaučiu, tai būtų „Traktieriaus“ cepelinų porcija tiesiog.
Apie Pakruojo dvaro prisiminimus
Esi tikras pakruojietis – kokį Pakruojo dvarą pameni iš savo vaikystės?
Apleistą ir paslaptingą. Pamenu, kad jame vaidenosi, bent jau taip kalbėjo. Daug nenupjautos žolės, sienų nuotrupos, meilės sala, pabučiavimai, pirmas alus ir cigaretė.
Bumbulinės – ne vien cepelinai
Bumbulinių festivalis – daugiau kaip dviejų šimtų metų tradicija, kuri kviečia su dvariškiais bendrai švęsti, ragauti, šokti ir linksmintis. Dvaro ūkio kieme kunkuliuos kermošius: čia šurmuliuos amatininkai, siūlantys rankdarbius, vietos gardumynus, medų ir kitus krašto produktus. Vilios rudeninės gėrybės, kepinių kvapai ir, žinoma, aludarių siūlomas putojantis gėrimas – nuo klasikinio iki kūrybingų craft variacijų.
Verta nepamiršti ir festivalio linksmų varžytuvių – nuo tradicinių jėgos ir vikrumo rungčių iki žmonų nešimo ar šmaikščių estafečių. Viską vainikuos dvariški atradimai visai šeimai ir šokiai po atviru dangumi – liaudies ansambliai kvies ne tik klausytis, bet ir šokti iki valiai.
Bumbulinės po Pakruojo dvaro padange šurmuliuos jau rugsėjo 20-21 dienomis.
