Provanse su vaikais

Provansas, viena žavingiausių ir spalvingiausių Prancūzijos regionų, yra tobulas pasirinkimas šeimos su vaikais atostogoms. Nuo istorinių paminklų ir natūralios gamtos iki kulinarinių atradimų – Provansas siūlo kažką kiekvienam šeimos nariui. Mildos šeima keliavo su dviem berniukais ir aprašė savo atostogas Provanse su vaikais.

Provansas yra ta vieta, kuri puikiai tinka romantiškoms, gurmaniškoms kelionėms, čia norisi sustoti, niekur neskubėti, tiesiog mėgautis miestų ir miestelių, gamtos grožiu, menu, maisto kokybe. Tačiau Provanse taip pat puikiai galima rasti, ką veikti su vaikais (ypatingai su vyresniais, kuriems patinka istorija, žygiai). Šįkart – kelionė turėjusi sutilpti į 8 moksleivių atostogų dienas (be abejo, jeigu įmanoma būtų bent kokiom 3-4 dienoms ją praplėsti – būti idealu). Provanse su vaikais Mildos šeima lankėsi per moksleivių 2023 metų rudens atostogas ir dalinasi savo kelionės maršrutu.

Provansas su vaikais – praktiniai patarimai

Automobilį išsirinkite patikomoje automobilių nuomos sistemoje – daugybė pasiūlymų vienoje vietoje.

Apgyvendinimą ir nakvynes pagal savo kelionės maršrutą dėliokitės patikimoje viešbučių rezervavimo sistemoje.

Maistas

Turbūt visi žinome, kad restoranai Prancūzijos Rivjeroje tikrai nėra patys pigiausi – kaina adekvati kokybei, tačiau ne mūsų piniginės turiniui, tad šioje kelionėje daugiau gaminomės patys. Beje, pas juos parduotuvėse yra labai daug pusgaminių, kuriuos galima tik pasišildyti ir kiek teko paragauti – net ir jie skanūs. O mes dažniausiai valgėme keptą turguose pirktą vištą su ką tik iškeptomis traškiomis „bagetėmis”. Šioje kelionėje netikėtai atradome, kad abu mūsų mažuliai valgo pelėsinį sūrį (wau!). Be abejo, sūrių pasirinkimas ir kokybė Prancūzijoje yra išskirtinė – patarimas: jeigu vietiniai ekspertai pasiūlo jums sūrį ir jis jums tinka – užsirašykit pavadinimą, nes po to tarp tų daugiau nei 100 skirtingų rūšių atrasti tą vienintelį vėl – nėra lengva.

Provansas su vaikais – kelionės maršrutas

Nica

Provanse su vaikais pirmąją dieną. Atskridus ryte aplankėme Nicos paplūdimį ir tikrai visiems patarčiau Nicoje pirmai nakčiai ir pasilikti. Prasieiti gražiąja promenada (su 3D kėde ir didinga skulptūra panašia į Vilniaus „vamzdį”), senamiesčiu, aplankyti ir užsibūti nuostabiose jų žaidimų aikštelėse. Vaikams labai patiko tie sėdintys ant stulpų ir šviečiantys žmonės ir tikrai įdomi, visoms amžiaus grupėms pritaikyta, iš medžio padarytų
atrakcijų aikštelė dešinėje (nuo skulptūrų) esančiam parke.

„Kelionės su vaikais” rekomenduoja po Nicą pakeliauti ir Hop-On Hop-Off autobusu. Taip pat smagu susipažinti su Nica užsakant ekskursiją po Nicos senamiestį ir pilies kalną.

Verdono kanjonas

Taigi tikiuosi, kad jūs pasimokysit iš mūsų klaidų ir ramiai sutiksit pirmąjį vakarą, o mes tačiau po Nicos paplūdimio keliavome aukštyn nuo Rivjeros į Verdono kanjoną. Yra net keli keliai, kuriais galima į jį važiuoti, mes pasirinkom pro Castellane (A8 kelias link Grasse, tuomet Napaleono kelias – juo jis keliavo 1815 m. link Castellane), ir manau, kad pasirinkom labai teisingai, nes kanjoną matėm turbūt nuo pradžios iki galo. Kelias nuobodžiauti bei užsižiopsoti tikrai neleidžia: į kairę, į dešinę, į kairę, į dešinę, tačiau nepavojinga, nebaisu vairuoti.

Bevažiuojant ne kartą buvo truputį gaila, kad vaizdai nuostabūs, o normalių sustojimo vietų nėra, tačiau pakilus aukščiau, pačios įspūdingiausios vietos gražiai sutvarkytos: su takeliais, atitvarais, pažymėtomis parkavimo vietomis. Tai stojom daug kartų ir laikas labai greitai „susivalgė”. Niekad nesu buvus prie tokio gilaus kanjono (iki 700 m., giliausias Europoje). Negali nesižavėti ta gamtos didybe, vaikai labai noriai mėtė akmenukus į apačią, tik reikia kantrybės sulaukti kol į upę įkris. Ir taip pat turbūt niekad nesu mačiusi tiek daug erelių vienoje vietoje ir iš taip arti, tiesiai virš mūsų galvų (atrodo, kad tuoj paliesti galėsi) vis sukančių ir sukančių ratus. Tai jeigu dar nesate buvę USA Yosimite parke arba didžiajame kanjone – įspūdis garantuotas.

Turint laiko ir noro kanjone galima plaukti pripučiamu plaustu (raftu), baidare, valtele, vandens dviračiais. Ir be abejo jame yra begalės įvairaus sudėtingumo žygio trasų (turizmo informacijos centre pasiėmėm keleto iš jų aprašymus ateičiai pastudijuoti.

Mostries Sainte Marie

Pirmą vakarą sutikom Mostries Sainte Marie miestelyje. Labai rekomenduoju, jeigu galimybės leidžia, jame ir nakvoti, nes tai be galo žavus, jaukus, nedidelis, įsikūręs kalno papėdėje miesteliukas ir tiek vakarinė, tiek rytinė saulė atskleidžia skirtingus jo privalumus: vakarinė apšviečia kalnus ir žymiąją aukštai „pakibusią” žvaigždę, o rytinė – jį patį ir slėnius apačioje. Į šalia esantį kalną galima kopti (bent jau iki tiltuko, tai drąsiai) ir viską iš arčiau apžiūrėti.

Roussillon

Sekančią dieną pro nuostabiausias didžiulių baltakamienių klevų alėjas, pro Luberon nacionalinį parką keliavom link Roussillon miestelio, šalia kurio įsikūręs Ochre parkas su įspūdingos raudonos spalvos žeme bei uolomis. Įėjimas mokamas, tačiau tik nuo 10 m., tai mums labai nedidelė, simbolinė suma gavosi. Be galo rekomenduoju! Ir gyvai matyti tai – nerealu ir geros nuotraukos – garantuotos. Papasakojau vaikams uolų spalvos kilmę paaiškinusią tragiškai pasibaigusios meilės legendą, tačiau iki meilių maniškiams dar toli – paauglius gal labiau sujaudintų.

Po to aplankėme Gordes miestelis. Jame ir jo apylinkėse buvo filmuojamas „Geri metai” filmas. Aplankėme ir visai netoliese įsikūrusį Notre Dame vienuolyną (Notre Dame de Sananque) ir nors labai gražu, tačiau akivaizdžiai supratome, kad čia reikia važiuoti tuomet, kai žydi levandos.

Avinjonas (Avignon)

Antrą dienos pusę leidome Avinjone – man jis kažkodėl „trijų muškietininkų miestas”: visas senamiestis aptvertas didžiule siena (tačiau aplink jį yra daug aikštelių, kur patogu pasistatyti automobilį). Įėjus į senąją zoną prasideda: čia popiežių rūmai, čia popiežių sodai, čia bazilika, čia tokia bažnyčia, čia kitokia bažnyčia, iš vienos aikštės siaura gatvelė veda į kitą aikštę ir t.t. Vaikai labai norėjo pasivažinėti su apžvalginiu traukinuku (niekaip nesuprantu, kaip jie telpa tose gatvelėse?), tik štai jų sustojimo vietą (prie popiežių sodų) mes radom tuomet, kai jau buvom visa kita apžiūrėję.

Ką svarbu žinoti keliaujant šioje Prancūzijos dalyje (bent jau ne sezono metu, rudenį): dauguma lankytinų vietų turistus priima iki 16-16:30 val. Daugumoje apartamentų galima įsiregistruoti tik nuo 16-17 val., o dauguma restoranų vakare atsidaro nuo 19-19.30 val.

Mano nuomone, Avijonas būtų labai įdomus besimokant XIV – XVII a istoriją (čia kurioje klasėje?) arba tiesiog besidomint religijos istorija.

Monpellier

Nuo Avinjono mes pasukom netipišku keliu: pro Monpellier link Carcassonne. Jeigu jūsų vaikai mėgsta riterius ir pilis arba jūsų šeima mėgsta žaisti Carcassonne stalo žaidimą – 100 procentų rekomenduoju!

Idealiame scenarijuje, tikrai būtinai bent pora dienų pabūčiau Monpellier ir tuomet vieną pilną (nuo ryto iki vakaro) dieną – Carcasonne. Tie kas nori suprasti kuo šie miestai tokie ypatingi – nuvažiuokite ir pajausite.

Monpellier mane labai nustebino – be to, kad jis turi be galo daug gražių senovinių statinių: „triumfo arka”, dviaukštis akviadukas, turbūt viena iš didžiausių mano matytų bažnyčių – tarp kitko stovinti lomoje, kas labai netipiška bažnyčioms, daug kur skamba muzika, atrodo, kad net žaidimų aikštelės menininkų sukurtos. Šiuo metų laiku čia idealu: žmonių tikrai yra, jaučiasi judesys, tačiau nėra per daug, oras apie 22-24 laipsnius, pats
tas geram pasivaikščiojimui. Nenorėjau iš ten išvažiuoti, ypatingai žinodama, kad visai šalia už kelių km yra nuostabaus grožio paplūdimiai, zoologijos sodelis vaikams ir na tiesiog turbūt būna vietų, kur negali paaiškinti kodėl, bet norisi dar pasilikti.

Carcassonne

Nuo Monpellier iki Carcassonne rinkomės ne autostradą (visos autostrados mokamos, kai kur simboliškai – po kelis eurus, o kai kuriose atkarpose daugiau), o važiavome senaisiais vynuogynų keliais. Čia jau mano vyras mėgavosi: tolumoje kalnai, slėniuose vynuogynai su jų tipiniais namukais, viskas išgražinta švelnių pastelinių rudeniškų spalvų. Carcassonne senąjį miestą pamačiusi pati jaučiausi kaip vaikas – negalėjau patikėti, kad jinai

tikra, ne kažkokia fikcija kaip Disneilandas ar pan.

Įėjimas į senąjį miestą nemokamas, jo teritorijoje pilna krautuvėlių su suvenyrais – mūsų berniukams nuo kardų/šarvų/skydų įvairovės galvos visai apsisukę buvo, yra nemažai vietų kur pavalgyti, yra viduramžių miestelis (panašu į mūsų Hansa dienose esantį, tik gerokai paprasčiau), aplink patį miestą-tvirtovę važiuoja traukinukas, tačiau norint užeiti į pagrindinę pilį – jau reikia pirkti bilietus (9,5 Eur suaugusiajam, o vaikai iki 10 m. amžiaus eina nemokamai; +3 Eur audiogidas). Mano nuomone, pusdienį jai tikrai reikėtų skirti. Jau vien tik apeiti jos gynybines sienas, laiptukais aukštyn žemyn apie 1,5 val užtrunka. Scenose vyksta pasirodymai (mažieji buvo tiesiog apkerėti viduramžiškais šokiais, kur šoka ponai ir žavingos damos su pūstom suknelėm). Esame buvę daug pilių/tvirtovių, tačiau šioje yra kažkas kas nukelia į vaikystę, kas priverčia į ją žiūrėti susižavėjusiomis nuotykių ieškotojo akimis.

O štai dabartinio Carcassone senamiesčio gal nelabai rekomenduočiau.

Arles

Grįžtant į Provansą turėjom dilemą ką pasirinkti – ar stoti Nimes, ar stoti Arles? Abu jie buvo mums pakeliui, abudu turėjo amfiteatrus (Nimes net didesnį), kuriuos norėjome parodyti vyresniąjam sūnui (jis kaip tik gavo 3D dėlionę su amfiteatru). Laimėjo Arles. Sudėtinga susidaryti nuomonę apie miestą, kai tik priparkavus automobilį prie įėjimo į senamiestį pasitinka atrakcionų parkas. Suprantate mane? Na prasiėjom senamiesčio gatvėmis (dalis jų šiuo metu remontuojama), aplankėm amfiteatrą. Vaikams patiko. Įdomu kaip ten Nimes?

Les baux de Provence

Tačiau viena tikrai unikalia vieta norėčiau su jumis pasidalinti: Les baux de Provence miestelis esantis ant kalno tikrai įdomus ir vertas aplankymo, tačiau bent jau šiuo metu mus labiau sudomino neįtikėtina galerija esanti pačiame kalno viduje, didžiuliuose aukštų lubų urvuose. Žmonių norinčių ten patekti, bent jau sekmadienį (kada mes keliavom) buvo labai daug ir rasti mašinai vietą nebuvo lengva (be abejo, stovėjimas mokamas).

Aš buvau skaičiusi, kad tenais vyksta Van Gogo paroda, tačiau, kai pagaliau atėjom prie įėjimo paaiškėjo, kad nuo 14 val (mes buvom 14.15) paroda pasikeitė ir dabar jau yra Tintin animacijos paroda (man rods kažkas išklausė slaptų mano vaikų norų). Visgi nusprendėm eiti ir nepasigailėjom – nieko panašaus neteko matyti/patirti. Paveikslai/vizualizacijos rodomos visose plokštumose (sienose/lubose/grindyse), jie keičiasi, juda, kur bepažvelgsi – skirtingi, tačiau vienas kitą papildantys; ir tik nurimus, suradus savo vietą kažkurioje iš daug ervių supranti, kad paveikslais pasakojama istorija. Jau vien pats to daugiamačio vaizdo suderinimas, susinchronizavimas atrodo kaip meno kūrinys. Įspūdį sustiprina puikiai parinkta muzika (The Beatles, David Bowie ir kiti). Vaikai pradžioje lakstė po tas didžiules, įdomių formų erdves, lipo kur galima buvo lipti, tačiau po to kai prisėdom – žiūrėjo išsižioję. Tikrai vienas stipriausių kelionės įspūdžių. Truputį gaila, kad ne Van Gogas, bet, matyt, taip turėjo būti.

Nakvynę pasirinkom Aix-en-provence mieste. Senamiestis labai gražus, vėlgi su nesibaigiančiomis aikštėmis, kavinėmis, fontanais, bažnyčiomis.

Cassis miestelis ir Toulono senamiestis

Prašuoliavę Provanso viršų grįžome į pakrantę. Planavome stoti Marselyje ir plaukti į IF‘o salą (grafas Montekristas vaikystėje buvo viena iš mėgstamiausių knygų), tačiau dėl oro salygų (lietus ir vėjas), bei dėl to, ką suprantome pasidomėjus saugomomis aikštelėmis netoli uosto (turbūt dauguma pastarųjų kelių mėnesių atsiliepimų su išdaužtų stiklų nuotraukomis rodo, jog daiktai palikti automobiliuose toli gražu nėra saugūs ten) puikųjį Marselį apžiūrėjome iš mašinos. Jeigu galimybės leidžia, manau tikrai verta jame sustoti.

O mes keliavom toliau – kadangi nuplaukti nepavyko, bandėm automobiliu pasiekti netoliese esančias Calanques (įlankas). Pradžioje sustojom prie Cassis miestelio: o jau vandens žydrumas, net ir saulei nešviečiant, spalva labai graži.

Toliau pavažiavus radom vietą kur bent jau vieną iš gražiausių įlankėlių galima apžiūrėti iš viršaus (nemažai žmonių leidosi takeliais žemyn), o mes toliau judėjom į Touloną ir jame esantį National de la marine muziejų. Mūsų berniukams tikrai patiko – ir ‚skrostas‘ povandeninis laivas ir torpeda ir senovinis būrinis laivas, lėktuvnešis ir t.t. Tarp kitko Toulono senamiestis irgi nustebino, gal dėl to, kad nieko iš jo nesitikėjom?

Saint Tropez

Tuo tarpu iš sekančio sustojimo – Saint Tropez‘o – tikėjomės tikrai nemažai. Manau, kad mėgstantiems prabangias parduotuves, gražias mašinas ir jachtas (kaip ir visoj Prancūzijos rivjeroj) – tikrai patiks. O mes radom drugelių muziejų – prancūzų dailininkas labai domėjosi drugeliais ir galiausiai sujungė šiuos du pomėgius į vieną – pradėjo kurti paveikslu su drugeliais; erdvė nedidukė: namelis per du aukštus, tačiau tikrai įdomu, neįprasta.

Antibai

Po šio prabangos miesto, apniukusiu pajūriu nukeliavome į Antibus – tikrai gražų pajūrio miestelį, su smėlio paplūdimiais ir vėlgi tvirtovę primenančiu senamiesčiu.

Štai čia prasidėjo tikras poilsis. Net ir spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, nors vakarais ir rytais tikrai vėsoka, tačiau dienomis pajūryje įšyla taip, kad nors gal maudytis ir nesinori, tačiau sušlapti – kas mūsiškiams bebraidant ir bestatant smėlio pilis nuolatos įvyksta – tikrai nebaisu.

„Kelionės su vaikais” Antibuose rekomenduoja aplankyti Marineland. Taip pat pasinaudoti HOP ON HOP OFF autubusu.

Mano nuomone, Nica, Menton, Eze, Monakas (tik važiuojant su nuomota mašina būtinai reikia pasitikrinti nuomos sutartį, nes tai kita valstybė), Antibai verti aplankymo (Kanai kažkaip nepadarė įspūdžio). Ir tai tikrai yra vieta kur dar sugrįšim. Mes visiems rekomenduojame pakeliauti Provanse su vaikais.

Šis straipsnis Provanse su vaikais yra autorinis. Kopijuoti ir naudoti be autorių leidimo yra griežtai draudžiama.

Daugiau informacijos apie lankytinus objektus visoje Lietuvoje rasite mūsų Facebook paskyroje „Kelionės su vaikais“ bei Instagram paskyroje „Kelionės su vaikais“.

Nepamirškite sekti mūsų socialiniuose tinkluose. Apie keliones po pasaulį – Facebook paskyroje „Kelionės su vaikais po pasaulį“ bei Instagram paskyroje „Kelionės su vaikais po pasaulį“.

Ieškote daugiau lankytinų vietų su vaikais, kelionių patarimų ir rekomendacijų?! – prisijunkite prie keliautojų su vaikais grupės. Čia taip pat kviečiame dalintis savo kelionių įspūdžiais.

Norite pasidalinti savo kelione ar keliavimo su vaikais patirtimi – parašykite mums el. paštu.