Užgavėnės Lietuvoje mums pirmiausia asocijuojasi su blynais, kaukėmis ir žiemos išvarymo renginiais. Tačiau tas pats laikotarpis visoje Europoje turi savo versijas – nuo panašesnių į mūsų iki milžiniškų karnavalų. Visi jie sukasi apie tą pačią idėją: paskutinį kartą pasilinksminti, sočiau pavalgyti ir simboliškai pasitikti pavasarį – prieš Gavėnios laikotarpį.
Nors pavadinimai skiriasi, idėja visur ta pati – atsisveikinti su žiema, pasitinkant pavasarį triukšmingai ir linksmai. Argi nesmalsu, kaip švenčiamos Užgavėnės Europoje ir kaip skirtingos šalys išlydi žiemą? Kai kur tradicijas lydi net šimtmečius menančios, linksmos legendos, siekiančios dar 1445 metus!
Užgavėnės Europoje: kaip skirtingos šalys išlydi žiemą
Lietuva: kaukės, blynai ir žiemos „išvarymas“
Lietuvoje Užgavėnės – tai viena triukšmingiausių ir linksmiausių metų švenčių. Žmonės persirengina kaukėmis ir vaizduoja įvairiausius personažus – raganas, velnius, ožius ir panašiai. Svarbu, kad kaukė būtų baisi, bet kartu ir linksma – reikia ne tik žiemą išgąsdinti, bet ir pačiam pasijuokti.
O didžioji šventės kulminacija, kuri yra neatsiejama kiekvieno renginio dalis – Lašininio ir Kanapinio kova. Storasis Lašininis simbolizuoja sotų žiemos gyvenimą, o liesasis Kanapinis – artėjantį pavasarį ir gavėnią. Po šios kovos deginama Morė – šiaudinė lėlė, simbolizuojanti viską kas blogo susikaupė per žiemą. Jos pelenai išbarstomi po laukus – seniau tikėta, kad taip derlius bus gausesnis.
Kas liečia maistą – ant stalo pamatysite šiupinį, šaltieną, spurgas ir, žinoma, blynus. Blynų apvali forma simbolizuoja saulę, kuri po ilgos žiemos vis ryškiau šviečia. Dar viena smagi tradicija, kurią ypač mėgsta vaikai – persirengus vaikščioti po namus, dainuoti, šokti ir prašyti vaišių.
Kokie renginiai šiais metais laukia Lietuvoje? Visą informaciją rasite straipsnyje – Užgavėnės su vaikais 2026. Taip pat esame paruošę straipsnį apie skaniausius Užgavėnių blynų receptus.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Latvija: Meteņi – pavasario laukimo šventė
Latvių Meteni – tai jų Užgavėnių versija, labai panaši į lietuviškąją. Čia taip pat viskas sukasi apie persirengėlius, vadinamus kekatas. Jie apsirengdavo kaukėmis, vaizduojančiomis gyvūnus, dvasias ar keistus personažus, ir keliaudavo iš namų į namus dainuodami, šokdami, prašydami vaišių – visai kaip ir Lietuvoje! Tik Latvijoje šie persirengėliai ne tik linksmindavo, bet ir, pagal senas tradicijas, atnešdavo palaiminimą ir vaisingumą šeimoms.
Per Meteni valgomi kiaulienos patiekalai, grūdai, duona. Visa tai lydi linksmi susibūrimai, dainos, judrios pramogos ir bendras šventinis šurmulys. Kai kur šventės nuotaiką papildo ir laužai, prie kurių renkasi bendruomenės. Nors sovietmečiu Meteni buvo slopinamos, pastaraisiais metais šventė vėl atgimsta kaip būdas išsaugoti latvišką tapatybę ir ryšį su senaisiais papročiais. Etnografiniai muziejai organizuoja renginius, kur galima pamatyti tikrąsias kaukes, išgirsti tradicinias dainas ir pajusti tą seną Meteni dvasią.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Estija: Vastlapäev – rogutės ir plakta grietinėlė
Estai Užgavėnes švenčia savaip – čia viskas apie judėjimą ir saldumynus! Pagal senąsias tradicijas, kuo toliau nusileisi rogėmis nuo kalno, tuo ilgesni bus linų stiebai vasarą – o tai reiškė geresnį derlių. Todėl Vastlapaev dieną (Pelenų trečiadienio išvakarės) estai čiuožia, slidinėja, varžosi, kas nuvažiuos toliau. Mokyklos net organizuoja varžybas lauke – vaikai praleidžia dieną čiuožinėdami ir žaisdami sniego žaidimus. Lyginant su Lietuva ir Latvija, Estijoje Užgavėnių variantas tikrai daug labiau aktyvesnis.
O saldžioji pusė – vastlakukkel, minkštos bandelės su plakta grietinėle. Nuo metų pradžios kepyklos ruošiasi, norėdamos pasiūlyti pačius unikaliausius variantus. Vieni naudoja pistacijų pastą, kiti marcipaną, treti Nutella. Estai šią dieną būtinai paragauja bent vieną, o dažnai ir kelias skirtingas bandeles. Šalia saldumynų valgoma ir žirnių sriuba su rūkyta kiauliena.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Lenkija: riebusis ketvirtadienis ir „pączki“ karštinė
Lenkijoje Užgavėnių laikotarpis turi savo žvaigždę – Tlusty Czwartek (riebusis ketvirtadienis) prieš Pelenų trečiadienį, kai valgomi pączki ir kiti saldumynai. O artėjant Gavėniai dar minima „Sledzik“ tradicija – paskutiniai linksmi susibūrimai prieš ramesnį laikotarpį.
Tai didžiulės spurgos, įdarytos uogiene (ypač rožių žiedlapių), šokoladu ar kremu. Tikėta, kad jei per šią dieną nesuvalgai bent vienos pączek, visus metus lydės nesėkmė. 2017 metais buvo suskaičiuota, kad per vieną dieną šalyje suvalgoma virš 100 milijonų paczki! Nuo ankstaus ryto prie kepyklų driekiasi ilgiausios eilės – tai tik parodo jog Lenkija tikrai labai tradiciška šalis. Daugelis darboviečių net dalina paczki savo darbuotojams kaip dovaną.
Šalia pączki populiarūs faworki – plonutėliai, traškūs kepiniai, apibarstyti cukraus pudra, dar vadinami „angelų sparnais“. Lenkai tikrai moka švęsti – po Tlusty Czwartek dar ateina Užgavėnių antradienis su kitomis tradicijomis. Visa tai – puota prieš prasidedant griežtam 40 dienų gavėnios laikotarpiui.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Didžioji Britanija ir Airija: Pancake Day – blynai kaip nacionalinis ritualas
Britams ir airams Užgavėnių antradienis – tai Pancake Day. Jokių kaukių ar Morės deginimo, tik paprasti blynai. Bet! Britai šią dieną paverčia tikru šou su blynų lenktynėmis! Žmonės su keptuvėmis rankose bėga gatvėmis, pakeliui tris kartus pamesdami ir pagaudami blyną ore. Kodėl? Legenda sako, kad 1445 metais viena moteris taip susikaupė kepdama blynus, jog užmiršo laiką ir, išgirdusi bažnyčios varpus, puolė bėgti link bažnyčios – vis dar su keptuve rankoje. Ir taip gimė ši tradicija!
Šiandien blynų lenktynės vyksta daugelyje britų miestelių, netgi parlamentarai dalyvauja varžybose labdaros tikslais. O kodėl būten blynai? Senais laikais prieš gavėnią reikėjo sunaudoti visus kiaušinius, pieną ir sviestą, o blynai – tobulas būdas tai padaryti. Šeimos renkasi virtuvėje, kepa kalnus blynų su citrina ir cukrumi, ir mėgaujasi bendru laiku.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Vokietija, Austrija ir Šveicarija: Karneval/Fasching – persirengėlių šventė
Vokiškose šalyse Užgavėnių laikotarpis – tai karnavalas, čia vadinamas Karneval, Fasching arba Fastnacht. Tai ne vienos dienos šventė, o ištisa savaitė triukšmingo pramogavimo. Didžiausi karnavalai vyksta Kelne, Mainze ir Diuseldorfe – čia eisenose dalyvauja šimtai tūkstančių persirengėlių, kurie meta saldainius ir gėles į minią, šaukia savo regiono šūkius. Kelne aidintis „Alaaf!“ reiškia „tegyvuoja Kelnas“, Mainze ir kituose miestuose skamba „Helau!“, kuris tiesiog reiškia karnavalinį „valio!“.
Kostiumai – nuo tradicinių medinių kaukių (velnių, raganų) iki šiuolaikinių politikų parodijų. Ypatinga tradicija – Weiberfastnacht, kai moterys „užgrobia“ rotušes ir nukerpa vyrų kaklaraiščius (už tai gaudamos bučinį). Valgoma gausiai – ypač Berlyno spurgas (Berliner/Krapfen), kurie labai primena lenkiškus pączki ir lietuviškus blynų kaimynus. Visa tai baigiasi Pelenų trečiadienio vakare ir prasideda ramesnė gavėnia.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Belgija: Binche eitynės – karnavalas
Belgijoje vykstančios Binche eitynės laikomos vienomis seniausių karnavalinių tradicijų Europoje. Ši šventė turi itin gilias istorines šaknis ir netgi yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Tris dienas trunkantis karnavalas miestą paverčia gyva scena, kurioje laukia muzika, kostiumai, ritualai ir net šimtmečius menančios taisyklės.
Didžiausias dėmesys čia tenka išskirtiniams personažams, spalvingoms detalėms ir simboliams, kurių kiekvienas turi savo reikšmę. Binche karnavalas žavi ne tik vizualiai, bet ir pačia atmosfera – jaučiama, kad tai tradicija, perduodama iš kartos į kartą.
Plačiau apie Binche eitynes skaitykite mūsų atskirame straipsnyje.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Danija ir Norvegija: Fastelavn – vaikų karnavalas su saldžiais kepiniais
Danijoje ir Norvegijoje Fastelavn – tai vaikų šventė, švenčiama septynerias savaites prieš Velykas. Mažieji persirengia superherojų, princesių ar gyvūnų kostiumais ir eina nuo durų prie durų dainuodami, rinkdami saldainius ir fastelavnsboller – specialias bandeles su kremu. Labai panašu į Helovyną, tik vasario mėnesį! Viena smagiausių tradicijų – „Sla katten af tonden“, arba „išmušti katę iš statinės“. Vaikai daužo medinę statinę lazda, kol ji paplūsta saldainiais. Kas pirmasis išmuša dugną, tampa „Katės karaliumi“ arba „Karaliene“. Istoriškai katės buvo laikomos blogio simboliu, todėl jų išvymas turėjo prasmę, o šiandien tai tiesiog linksma vaikų pramoga.
Namuose puošiamos spalvingos beržų šakelės (fastelavnsris), papuoštos plunksnomis ir saldainiais – artėjančio pavasario simbolis. Ir, žinoma, fastelavnsboller – bandelės su kremu, kartais su marmeladu, yra absoliuti šventės žvaigždė. Danai ir norvegai jas valgo ne tik šventės dieną, bet ir visą savaitę prieš ją. Daugelis kepyklų eksperimentuoja su įdarais – pistacijų pasta, šokoladas, saltas karamelė. Fastelavn – tai vaikų džiaugsmas, kupinas juoko, saldumynų ir šventinės nuotaikos. Kitaip nei Lietuvoje, čia šventė labiau orientuota į vaikus, bet esmė ta pati – atsisveikinti su žiema smagiai ir skaniai!
↩︎ Grįžti į sąrašą
Tenerifė: vienas didžiausių karnavalų pasaulyje
Tenerifės Karnavalas: vienas didžiausių pasaulyje – antras pagal populiarumą karnavalas pasaulyje po Rio de Žaneiro Brazilijoje dėl savo žavesio, konkursų, gatvės vakarėlių ir koncertų kokybės bei autentiškumo. Įdomu, tai jog 1980 m. Tenerifės Santa Kruzo karnavalas buvo paskelbtas tarptautiniu turistiniu festivaliu, o 1987 m. įtrauktas į Gineso rekordų knygą, kai daugiau nei 200 tūkst. žmonių sudalyvavo bendrame atviroje vietoje vykusiame šokyje.
Nors Tenerifės karnavalas savo masteliu ir energija sunkiai palyginamas su mums įprastomis Užgavėnėmis, pati šventės idėja labai artima. Tai tas pats laikotarpis prieš Gavėnią, kai leidžiama daugiau triukšmo, spalvų, muzikos ir linksmybių. Tik jei Lietuvoje dominuoja kaukės, Morė ir blynai, Tenerifėje viskas virsta milžiniška scena su įspūdingais kostiumais, šokiais ir nenutrūkstančiais vakarėliais.
Šių metų Tenerifės karanvalo programą rasite mūsų straipsnyje.
↩︎ Grįžti į sąrašą
