Vilnius gali nustebinti ne tik savo senamiesčiu ar architektūra. Kartais tereikia sulėtinti žingsnį ir pasukti šiek tiek į šoną – ten, kur miestas pražysta ryškiausiomis spalvomis. Čia atsiveria visai kitas pasaulis: ore tvyro gėlių kvapai, tarp žiedų dūzgia bitės, skraido drugiai, o kiekvienas gėlynas pasakoja savitą istoriją. Vilniaus miesto gėlynų maršrutas – tai kelionė per spalvas, kvapus ir gyvybę. Jis kviečia atrasti sostinę kitaip – lėčiau, jautriau ir su didesniu dėmesiu miesto grožiui. Kiekviena maršruto stotelė leidžia stabtelėti, įkvėpti, pastebėti gamtos detales ir tarsi naujomis akimis pamatyti sostinės grožį.
Pasijusk žiedų valdovu: gražiausių Vilniaus gėlynų maršrutas
Pasijusk žiedų valdovu: gražiausių Vilniaus gėlynų maršrutas. Šis „Neakivaizdinio Vilniaus“ sudarytas maršrutas sujungia skirtinguose sostinės rajonuose esančius gėlynus į vientisą patirtį, kurioje miestas atsiskleidžia per sezonines spalvas, augalų įvairovę ir kruopščiai kuriamas žaliąsias erdves. Einant šiuo maršrutu kasdienės gatvės tampa gyva galerija po atviru dangumi.
Šis kelias skirtas ne tik grožėtis – jis kviečia sustoti, pailsėti, įkvėpti, pabūti su savimi ar artimaisiais. Tai puiki proga šeimoms, poroms, miestiečiams ir svečiams atrasti naujas mėgstamas vietas, pajusti, kiek daug gyvybės ir kūrybos slypi miesto želdynuose, pabūti arčiau gamtos ir pastebėti detales, kurios kasdien skubant dažnai lieka nepamatytos. Pasijusk žiedų valdovu: gražiausių Vilniaus gėlynų visas maršrutas pėsčiomis driekiasi apie 14 km ir, neužsukant į lankomų vietų vidų, truktų maždaug 4 valandas. Tačiau skubėti tikrai neverta – geriausia šį maršrutą tyrinėti dalimis, pasirenkant po kelias stoteles vienam pasivaikščiojimui. Taip turėsite daugiau laiko stabtelėti, pasigrožėti gėlynais ir iš tikrųjų pajausti žydintį Vilnių.
Pasijusk žiedų valdovu: gražiausių Vilniaus gėlynų maršrutas (paspauskite ant dominančio objekto pavadinimo ir patogiai naviguokite sąraše)
Japoniškas sodas
Vieta: Linkmenų g. 2A
Stabtelėti, atsipalaiduoti, pabūti šioje akimirkoje, paleisti slegiančias mintis ir pasigrožėti gamta bei atsiveriančiais peizažais. Vilniaus miesto parkai siūlo startuoti Japoniškame sode ir prisijaukinti šią filosofiją. Erdvė įrengta pagal tradicinio japoniško sodo reikalavimus su pagrindiniais elementais: Fudži ugnikalnį simbolizuojančia kalva, sausąja upe (beje, jos pakrantes supa kiliminiai flioksai, Japonijoje vadinami vejos sakuromis), sausuoju sodu, liepteliais, tvenkiniu su pontoniniu lieptu, japoniškų vyšnių alėja, kriokliu. Raudonas arkinis tiltas simbolizuoja išmintį, transformaciją ir visa, kas šventa. Pasak dzenbudistų, eidamas per tiltą žmogus palieka užnugaryje prisirišimą prie fizinių dalykų. Pasivaikščiojimai šiame sode rekomenduojami pagal laikrodžio rodyklę.
Augalų įvairovė ir žydėjimo kalendorius. Šiame sode labai išreikšta metų laikų kaita. Pavasarį parke pražysta sakurų alėja, vilkdalgiai, rododendrai, flioksai ir kiti augalai. Vasarą parkas nurimsta, jame vyrauja skirtingų atspalvių žalia. Rudenį intensyviomis spalvomis nusidažo klevai, sedulos, ožekšniai ir kiti sodo augalai. O žiemą vėl ateina ramus kantrybės ir laukimo laikotarpis.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Pomedžių alėja
Vieta: Konstitucijos pr.
Sakurų ir kitų augalų žydėjimas simbolizuoja akimirkos grožį, gyvenimo trapumą ir laikinumą. Ši mintis lydi ir keliaujant į pomedžių alėją Konstitucijos prospekte. Daugelis yra girdėję apie tik vieną dieną gyvenančius vabzdžius, taip ir vadinamus viendieniais. Tačiau gamtoje yra ir gėlių tokiu pat pavadinimu – viendienės, arba Hemerocallis. Išvertus iš graikų kalbos, hemera reiškia „diena“, kallos – „grožis“.
Neįtikėtina, bet šis iš Rytų Azijos į Europą prieš kelis šimtus metų atkeliavęs augalas turi tik vieną dieną žydinčius žiedus. Visgi jo žydėjimas gali trukti ir kelias savaites, nes šio augalo žiedynas kasdien išskleidžia vis naujus žiedus. Spalvingomis viendienėmis galima pasigrožėti pomedžių alėjoje. Jų miestui iš savo kolekcijos padovanojo Vilniaus Kairėnų botanikos sodas. Beje, viendienių žiedai yra valgomi.
Žydėjimo kalendorius. Žydėjimas gausiausias gegužę–birželį. Kitu vegetacijos laiku gėlynas žavi geometrinėmis faktūromis.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Rapolo pasažas
Vieta: Šnipiškių g. 2
Lotyniškų augalų pavadinimų šiame maršrute tikrai gausu, bet einant toliau reikia žinoti dar vieną terminą – alelopatiją. Kaip rašoma enciklopedijoje, tai vienų augalų poveikis kitiems jų išskiriamomis skystomis ir dujinėmis fiziologiškai aktyviomis medžiagomis (fitoncidais, kolinais), Jei trumpiau, alelopatija yra augalų tarpusavio meilė cheminiu lygmeniu. Į šį mokslą dar viduramžiais gilinosi vienuoliai. Iš pradžių jų žinios buvo intuityvios, paremtos ilgamečiais stebėjimais, tik vėliau virto atskira mokslo šaka.
Būtent į vienuolynų sodų praeitį nukelia Rapolo pasažas prie Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios ir buvusio vienuolyno ansamblio. Čia 2025 m. pavasarį atnaujinant erdvę augalai buvo parinkti būtent pagal jų tarpusavio meilę vienas kitam (prisimenate alelopatiją?).
Žydėjimo kalendorius. Patraukliausias gegužę, kai žydi sumedėję bijūnai. Antra gausa – birželį–liepą, kai sužydi kraujažolės, viendienės, šalavijai. O rudeniop prisideda astrai.
↩︎ Grįžti į sąrašą
CUP daržas
Vieta: Konstitucijos pr. 12
400 moliūgų, beveik tiek pat mongoldų, lapinių kopūstų, kukurūzų, raudonžiedžių pupų, pankolių, ir beveik šimtas lauko pomidorų. Toks buvo pirmas daržovių sėjos asorti, 2023 m. įkūrus miesto daržą prie prekybos centro CUP įėjimo 3 aukšte. Šalia daržovių buvo pasodinta medetkų, nasturtų, kinmėčių, obuolinių mėtų, kosmėjų.
Miesto daržas, arba valgomasis gėlynas, yra kitokio gėlyno alternatyva. Jie itin populiarūs Skandinavijoje ir Vakarų Europos šalyse, nes ne tik gražiai atrodo, bet ir miestiečiams, ypač vaikams, tarnauja kaip edukacija apie augalus ir daržoves. CUP daržo plotas – 700 kv. m. Čia kasmet taikomas sėjomainos principas, kad nebūtų nualinama dirva. Kiekvieną rudenį darže organizuojama derliaus šventė. Jos metu vaikučiai iš darželių ateina nusirinkti tai, kas žiemą nunyktų.
Augalų įvairovė. Kasmet sodinami skirtingi augalai.
Žydėjimo kalendorius. Priklauso nuo tąmet pasodintų augalų.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Kristalo žolynas
Vieta: Upės g.
Visai greta CUP – tikras Niujorkas Vilniuje. Juk miestas nuolat auga visomis prasmėmis. Dešiniajame Neries krante į dangų kyla vis daugiau stiklinių viršukalnių. Tarp jų išsiskiria vieno žymiausių pasaulio architektų Danielio Libeskindo projektuotas 82 m aukščio kristalo formos dangoraižis „Artery“.
Pasak Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektų, augalai vadinamajame Kristalo žolyne taip pat tapo stipria jungtimi tarp upės ir pastato viešųjų erdvių. Želdiniai parinkti atsižvelgiant į upės krantų florą, kad būtų išlaikomas vientisumas, balansas tarp betonuotų paviršių ir natūralios žalumos. Čia keroja žalsvai pilkšvos spalvos augalai, priderinti šalia Baltojo tilto palinkusio gluosnio. Tik prie pastato yra vizualiai sunkesnių augalų – kukmedžių, visžalių viksvų.
Augalų įvairovė: drėbūnas (Sporobolus heterolepis), grakštusis striepsnenis (Bouteloua gracilis), pašiaušelinė soruolė (Penissetum alopecuroides), purpurinis karklas (Salix purpurea), vaistinė kraujalakė (sanguisorba officinalis Alba).
Žydėjimo kalendorius. Augalija galima grožėtis įvairiais metų laikais.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Vašingtono skvero gėlynas
Vieta: J. Tumo-Vaižganto g./Lukiškių g.
Vašingtono skvero neįmanoma nepastebėti dėl jaukiai trykštančio fontano. Tačiau čia verta užsukti ne tik pasigėrėti vandens čiurkšlėmis, bet ir prisėdus ant suoliuko pasigrožėti gėlynu. Tai tituluotas miesto gėlynas, 2025 m. tarptautiniame trijų Baltijos šalių sostinių gražiausio miesto gėlyno konkurse laimėjęs antrą vietą! Komisija įvertino jo subtilią, ramią estetiką, vyraujančią baltą žiedų spalvą.
Baltą spalvą galime pamatyti ir Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavoje. Juk šis skveras – tarsi Amerikos ambasada po atviru dangumi, kurią gali aplankyti kiekvienas. Vašingtono pavadinimas jam buvo suteiktas 1996 m. po JAV valstybės sekretorės Madeleinos Albright apsilankymo Lietuvoje. Atminimo lentoje šalia fontano iškalta JAV valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso 1940 m. liepos 23 d. paskelbta deklaracija, smerkianti Baltijos šalių okupaciją ir palaikanti jų nepriklausomybės siekį. Būtent liepos 23 d. po rekonstrukcijos 2020 m. buvo įjungtas fontanas, sutvarkytas aplink augantis gėlynas. Jis ypač natūralus, jame gausu varpinių augalų.
Augalų įvairovė. Šluotsmilgių (Deschampsia ceaspitosa) masyvuose įsodintos muskusinė rožė (rosa Musquee sans Soucis), rožė (Lac majeau), baltos viendienės (Hamerocallis), skėstašakis astras (Aster divaricatus), didžioji hakonė (Hakone chloe macra).
Žydėjimo kalendorius. Gėlynai gana ramūs, jų grožis – geometrinės faktūros, tad grožėtis galima ištisą sezoną.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Lukiškių aikštės vienmetis gėlynas
Vieta: Lukiškių aikštė
Pereikime gatvę ir iš Šiaurės Amerikos persikelkime į Pietų Ameriką. Mes esame Lukiškių aikštėje. XV–XVI a. Lukiškės buvo Vilniaus priemiestis, kuriame stovėjo trobos, gyventojai užsiėmė daržininkyste. Kažin ar jau beįmanoma sužinoti, kokie augalai vešėjo tuose daržuose. Po aikštės rekonstrukcijos 2017 m. čia jau labai sunku įsivaizduoti kaimiškas lysves. Vaizduotė labiau gali nunešti į Buenos Aires. Kodėl? Tuoj paaiškinsime.
Būtent Lukiškių aikštėje yra vienintelis Vilniuje likęs vienmetis gėlynas. Atsižvelgiant į tai, kad miestas labai įvairus, jame daug įvairaus amžiaus, skirtingo skonio gyventojų ir svečių, šis gėlynas skiriamas tiems, kuriems patrauklios vienmetės kompozicijos – žavios, dinamiškos, nors ir ne visai ekologiškos bei tvarios. Čia sodinamos vienmečių gėlių favoritės – tikrai gaivus gurkšnis tarp geometrinių aikštės sprendinių.
Augalų įvairovė: gauros, šalavijas (Amistad), kleomės, soruolės, kiti.
Žydėjimo kalendorius. Ištisai žydi.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Žemaitės skvero gėlynas
Vieta: Žemaitės skveras, Gedimino pr.
Žingsniuojant nuo Lukiškių aikštės iki Žemaitės skvero galima prisiminti tamsesnį istorijos puslapį, susiejantį šias, regis, tokias skirtingas erdves. Lukiškės dažnai vadinamos rajonu kalėjimo šešėlyje. Būtent Lukiškių kalėjime, dabar virtusiame gyvybinga kultūros ir meno erdve, 1917 m. porą savaičių kalėjo žymi rašytoja Žemaitė už caro valdžiai neįtikusį straipsnį jos redaguojamose „Lietuvos žiniose“. Net už grotų Žemaitė pasižymėjo stipriu charakteriu – reikalavo pirties, karšto vandens, geresnio maitinimo.
Nukelti į erdvę, kur rašytoja augo, gyveno ir subrendo, – tokį tikslą turėjo Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektai. Todėl parenkant augalus Žemaitės skverui didelę įtaką turėjo pačios rašytojos asmenybė, jos gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta. 2024–2025 m. atnaujintame skvere buvo įrengti nauji gėlynai, sukurta nedidelė oazė su daug natūralios žalumos. Augalai suskirstyti pagal aukštį, kad sudarytų bangas tiek horizontaliai, tiek vertikaliai – kaip miške.
Žydėjimo kalendorius. Žydėjimas prasideda dar kovą, net neištirpus sniegui. Pirmas pradžiugina hamamelis, jis praneša, kad pavasaris ne už kalnų. Prie jo netrukus prisijungia svogūniniai augalai – snieguolės, krokai. Pavasario pabaigoje subtiliai pasirodo maži žiedeliai: kvapusis lipikas, juodasis snaputis, didžioji notra drauge su obelimis, jazminais ir lekėčiumi. Vasarai įsibėgėjus, pražysta arunkas, astras, plukės, kurios džiugina iki pirmųjų šalnų. Tai miško tipo želdinys, kuris savo ramuma nuostabus visą sezoną.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Operos ir baleto teatro rožynas
Vieta: A. Vienuolio g. 1
Moters linija atlydi ir prie Operos ir baleto teatro. Juk šio 1974 m. Vilnių papuošusio vėlyvojo modernizmo pastato architektė yra Elena Nijolė Bučiūtė. Ypač puošni architektūra, fasadų medžiagiškumas, aplinkoje tvyranti pakylėjanti atmosfera lėmė tai, kad Operos ir baleto teatro gėlyne vyrautų tam tikrų spalvų rožės.
Tai pirmas išmanus rožynas mieste (rožės čia komponuojamos su daugiamečiais žoliniais augalais, taip joms sukuriant vadinamą pasijonį, kuris pridengia rožių stiebus, užrakina drėgmę žemės paviršiuje, neleidžia želti svetimžolėms). Kaip tik nuo šio rožyno rožės išplito ir į Goštauto transporto, Žirmūnų, Petro ir Povilo žiedus bei paplito visame mieste.
Operos ir baleto teatro rožynas 2025 m. triumfavo tarptautiniame gražiausio Baltijos šalių sostinių gėlyno konkurse. Taip pat jam atiteko ir Vilniaus gyventojų simpatijų prizas.
Žydėjimo kalendorius. Žydėjimas prasideda gegužę. Skėstašakis flioksas yra tas ankstyvas pranašas, kuris subtiliai signalizuoja, kad visai netrukus į šokį įsitrauks rožės. Tačiau dar iki rožių žydėjimo spėja pažysti snaputis, dirktas, draika, na, o kvapnioji girmėtė tampa puikiu pasijoniu pradėjusioms žydėti rožėms.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Lauryno Stuokos-Gucevičiaus skvero gėlynas
Vieta: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus skveras
Kartais gėlės priverčia susimąstyti apie, regis, tarpusavyje nesusijusias asmenybes. Tarp žymaus Lietuvos klasicizmo architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu pavadintame skvere vešinčių augalų galima išvysti švelniai rožines krūmines rožes. Jos vadinamos Mocarto rožėmis (Rosa Mozart). Įdomu, kad tiek žinomas austrų kompozitorius, tiek L. Stuoka-Gucevičius buvo amžininkai, gyvenę ir kūrę XVIII a. II p. Kol po vieno plunksna gimė pasauliniai muzikos šedevrai, kito dėka Vilniuje iškilo Arkikatedra, Rotušė, Verkių rūmai. Ir nors Lietuvos selekcininkai yra pavadinę išvestas rožes Maironio, Čiurlionio vardais, tačiau veislės, skirtos minėtam architektui, kol kas nėra.
Skvero gėlynas yra mažas, bet su ypatingu charakteriu. Jis skirtas L. Stuokos-Gucevičiaus asmenybei ir jo darbams – fundamentaliems, tvariems ir įspūdingiems. Gėlynėliai taip pat yra tvarūs, prisitaikę ir tvirti. Parinkti erdvę puošiantys augalai.
Žydėjimo kalendorius. Žydėti pradeda ankstyvą pavasarį ir subtiliai žydi iki vėlyvo rudens.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Vinco Kudirkos aikštės gėlynas
Vieta: Vinco Kudirkos aikštė
Šiame Vilniaus gėlynų maršrute neįmanoma nepaminėti simboliško sutapimo – paskutinis Vinco Kudirkos parašytos „Tautiškos giesmės“ žodis yra „Težydi“. Tad ir šio lietuvių rašytojo, publicisto ir „Varpo“ redaktoriaus, vieno žymiausių XIX a. II p. tautinio atgimimo judėjimo veikėjų vardo aikštėje – gėlynas, tarsi veidrodis atspindintis kitas žydinčias miesto vietas.
Čia atkartojant skirtinguose Vilniaus gėlynuose augančius augalus, tokius kaip sumedėję bijūnai, rožės, astrai ir flioksai, sukuriama miesto vientisumo nuotaika. Vinco Kudirkos aikštės augalai yra parinkti pagal vietovę, atsižvelgiant į aikštės architektūrą, taip pat V. Kudirkos asmenybę – kūrybingą, tvirtą ir jautrią.
Žydėjimo kalendorius. Žydi visą sezoną, tad lankymas rekomenduojamas bet kuriuo metų laiku.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Konstantino Sirvydo skvero gėlynas
Vieta: Konstantino Sirvydo skveras
Kas kvepia skaniau – knygos ar gėlės? Apie tai galima pasvarstyti tuoj už Vilniaus universiteto esančiame lietuviškumo ir lietuvių kalbos puoselėtojo Konstantino Sirvydo skvere. Būtent jis 1620 m. parengė pirmąjį lietuvių kalbos žodyną. Tad skveras simbolizuoja švietimo ir kultūros pradžią Vilniuje, o kuriant gėlyną siekta sukurti gerą emociją, įtraukumą, norą būti, bendrauti.
Taip pat skvero gėlynu norima pabrėžti lietuviškumą – čia it lietuviškoje pievoje veši varpiniai augalai, tokie kaip šluotsmilgės ir lendrūnai. Jie sujungia šiuolaikinį žanrą su klasikiniu – rožes su lietuviškais augalais ir dabartiniuose gėlynuose dažnai sodinamais augalais.
Idėją gėlyne pasodinti kvapias rožes padiktavo skvero aplinka – ambasadų kaimynystė, užsienio svečiai, kosmopolitiška atmosfera. Taip pat atsižvelgta į pastatų fasadų spalvas, istorinį kontekstą. Todėl gėlynas – labai dinamiškas, inovatyvus, šiuolaikiškas, nuolat žydintis, ryškiaspalvis.
Žydėjimo kalendorius. Aktyviai žydėti pradeda jau nuo pavasario: plautės, žiognagės, raktažolės, jas su triukšmu pakeičia katilėliai, palemonas, rožės, flioksai ir, žinoma, rudeniop visą dėmesį perima astra
↩︎ Grįžti į sąrašą
Bokšto skvero gėlynas
Vieta: Bokšto g. 6
Ten, kur XVIII–XIX a. buvo didžiausia Vilniaus ligoninė (Savičiaus (šaričių) špitolė), dabar – jauki viešoji erdvė su vidiniu kiemeliu, moderniu restoranu, SPA. Į skverą veda atkurtas barokinis buvusios koplyčios ir vartų siluetas.
Privačia iniciatyva įkurtame sodelyje – stačiakampis gėlynas, paklotas tarsi kilimas. Skirtingų aukščių augalai suskaido ir kartu padidina erdvę. Pagrindinis gėlynas buvo projektuotas taip, kad vyrautų spalvų, tekstūrų įvairovė, žiedai keistų žiedus nuo pavasario iki pat rudens. Pakraščiuose esantys mažesni daugiamečių augalų plotai tarsi nuraminti, vienspalviai, juose žaidžiama augalų dydžiais.
Žydėjimo kalendorius: nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Rūdninkų skvero rožynas
Vieta: Rūdninkų skveras, Rūdninkų g.
„Augalai ir žalios erdvės yra ryšys tarp mūsų ir gyvenamųjų vietų. Tai ekologiškesnis požiūris miesto aplinkoje. Kaip gyvybės forma pasirenkama augmenija. Miesto žmogus ieško sąlyčio su žaliu jaukumu, šiluma. Augalai reikalauja dėmesio ir priežiūros, o tai moko būti intuityvesniems ir susiliesti su natūraliais pasauliais“, – įsitikinusi landšafto puoselėtoja Renata Mikailionytė.
Ji buvo atsakinga ir už Rūdninkų skvero gėlyno kūrimą. Pasak R. Mikailionytės, svarbiausias tikslas – nustatyti vietos jausmą, juk ši vieta kadaise įėjo į Vilniaus didžiojo geto teritoriją: „Neatsitiktinai pasirinkau rožes – jų žieduose slypi daug prasmių. Man tai yra ir aristokratijos, sakralinis, meilės ir mirties, moteriškumo simbolis, gėlė karalienė. Kiekvienas augalas pasakoja savo istoriją, todėl nebuvo lengva juos sujungti. Man buvo įdomus sąskambis senų kaip pasaulis rožės žiedų su daugiamečiais pievose pasitaikančiais augalais, prieskoniais. Tai suteikė modernumo ir nostalgijos, eklektikos. Kartu norėjau pasakyti, kad rožė nėra lepus ir pretenzingas augalas, kad ji gali puikiai įsilieti į modernias ir istorines miesto erdves, suskambėti ir pražysti, džiuginti žmones.“
Žydėjimo kalendorius. Nuo pavasario iki rudens, vidurvasarį šiek tiek pailsint.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Vingrių skvero gėlynas
Vieta: Vingrių skveras
Vingrių skveras floristikos gerbėjams tikrai žinomas dėl didelių, įspūdingų vandens lelijų žiedų. Jos čia žydi tiek žiemą, tiek vasarą, mat yra menininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės išsiuvinėtos ant industrinės vandens talpyklos. Juk Vingrių skveras glaudžiai susijęs su vandens istorija Vilniaus mieste – senoji sostinės vandenvietė iš čia esančių natūralių šaltinių vandenį miestiečiams tiekė net 400 metų (1501–1914 m.).
Renkant augalus Vingrių skvero gėlynui taip pat svarbiausias buvo kontekstas, šaltinio istorija, vanduo. Parinkti varpiniai augalai derėjo ir su MO muziejaus kiemelyje pasodintais augalais. Natūralumui, lietuviškumui, istorijai paryškinti įtraukti ir lietuviškose pievose augantys augalai, tokie kaip tikrasis lipikas, vingiorykštinė kraujažolė.
Žydėjimo kalendorius. Nuo pavasario iki rugpjūčio. Antroje vasaros pusėje karaliauti pradeda varpiniai augalai.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Tauro kalno gėlynas
Vieta: Tauro kalnas
Tauro kalną jau 2027 m. turėtų nutvieksti Nacionalinio koncertų centro šviesos. Kylantis modernus pastatas turėtų įsilieti į žaliąsias kalno erdves, leisti vilniečiams ir miesto svečiams gėrėtis nuo jo atsiveriančiais sostinės vaizdais. Naujas (pasodintas 2025 m.), puošnus, pulsuojantis, mirgantis gėlynas – puikus miesto panoramos fonas. Augalai jame labai dinamiški, nuolat besikeičiantys, todėl tarsi suteikia gyvasties ir judrumo tokiam fundamentaliam kalnui. Aplankius viso miesto gėlynus, verta išmėginti jėgas čia bandant atpažinti augalus.
Žydėjimo kalendorius. Žydi visą sezoną.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės skvero gėlynas
Vieta: M. K. Čiurlionio ir V. Kudirkos g. sankirta
Vilnius – menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės susitikimo miestas, čia užgimė jų jausmai. Rašytiniuose šaltiniuose net įamžintas jų pasimatymas ant Gedimino kalno: „Paskutinis vakaras – nusprendėm sulaukti aušros ant Gedimino kalno. Vilnius vasaros naktį, Vilnius auštant stebėtas nuo Gedimino kalno! Tai buvo lyg jam sukurta. Ne veltui MKČ paveiksluose taip daug fantastingų miestų. Ir Vilnius naktį buvo lyg gražiausia pasaka.“ („Laiškai Sofijai. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“, sud. Vytautas Landsbergis). Menininkas karštai palaikė idėją ant Tauro kalno statyti Tautos namus. Simboliška, kad būtent čia įkurtas kompozitoriaus žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės skveras, švelniai prigludęs prie M. K. Čiurlionio gatvės.
Šio skvero gėlyno augalai buvo parinkti Sofijos garbei. Stipri, intelektuali, ryžtinga, lietuvių kalbos ir literatūros puoselėtoja nusipelnė gėlyno su stipriais, ilgaamžiais augalais, kurie anuomet buvo auginami kiemuose, galbūt ir pačios Sofijos. Žinoma, augalai pritaikyti pagal esamas sąlygas, nes skvere yra nemažai pavėsio, brandžių medžių, nėra laistymo sistemos. Nepaisant visų iššūkių, užsukite pasigrožėti žaliuoju skvero paveldu!
Žydėjimo kalendorius. Žydi visą sezoną.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Stepono Kairio skvero gėlynas
Vieta: Stepono Kairio skveras, Birutės g.
Ant žymiausio Lietuvos istorijoje dokumento – Nepriklausomybės Akto – 1918 m. vasario 16 d. buvo suraityta 20 parašų. Vienas jų – Stepono Kairio. Būtent jam skirtas skveras Žvėryne, Birutės gatvėje prie Vingio parko tilto. S. Kairys – Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, inžinierius, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Pasaulio tautų teisuolis (Antrojo pasaulinio karo metais su antrąja žmona Ona Kairiene priglaudė žydų mergaitę iš Vilniaus geto).
Gėlynas jo vardo skvere įkvėptas ne tik Žvėryno, upės, bet ir S. Kairio asmenybės. Čia žolynų masyve tarsi išsibarstę perlai – rožės. Panaši stilistika atsispindi ir kituose Žvėryno gėlynuose. Taip buvo siekta sujungti gamtišką upės aplinką su Žvėryne vyraujančiomis želdinimo madomis.
Augalų įvairovė: rudeninis mėlitas (Sesleria autumnalis), kupstinė šluotsmilė (Deschampsia cps.GoldTau), frikarto astras (Aster x frikarti Monch), skėstašakis astras (Aster divaricata), skėstašakis flioksas (Phlox divaricata Blue Moon), režė (Rose Knockour Rainbow), aronija (Aronia melanocarpa), sparnuotasis ožekšnis (Eounymus alata).
Žydėjimo kalendorius. Žydėjimas labai saikingas, nors ir ištisą sezoną.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Džocharo Dudajevo skvero gėlynas
Vieta: Džocharo Dudajevo skveras, Latvių g./Saltoniškių g.
Vilnius išlaiko draugiškumo kitoms tautoms, atvirumo, tolerancijos ir daugiakultūriškumo karūną nuo pat įkūrimo. Sostinėje galite pastebėti ne tik dekoratyvias gatvių pavadinimų lenteles originaliais kitų kalbų rašmenimis, bet ir užklysti į kai kurių šalių salas – skverus, dedikuotus miestų ar valstybių draugystei.
Džocharo Dudajevo vardo skvero gėlyną, be abejo, įkvėpė Čečėnijos gamta. Pavasariais gėlyne gausu spalvų, svogūniniai augalai keičia vienas kitą ir žaidžia spalvomis kaip rytietiškuose kilimuose. Atėjus rudeniui, kai gamta tampa šiaudinė ir skurdi, gėlynas tarsi banguoja savo reljefu.
Žydėjimo kalendorius. Spalviškai aktyviausias žydėjimas pavasarį, bet visą sezoną kurie nors augalai vis žydi, visiškai nurimsta tik rudenį.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Geležinio Vilko žiedo gėlynas
Vieta: Geležinio Vilko žiedas
Kokių augalų šaknų nemėgsta pelės? Apie tai turėjo galvoti Geležinio Vilko žiedo gėlyno formuotojai, nes, pasirodo, būtent čia jų neįtikėtinai privisę.
Geležinio Vilko žiedas yra vienas iš penkių naujai apželdintų Vilniaus transporto žiedų. Nors visi jie skirtingi, yra augalų, kurie pasikartoja visuose gėlynuose. Geležinio Vilko žiedo stilistikai įtaką padarė universitetas, komercinės paskirties pastatai, Konstitucijos prospekto kontekstas, Moksleivių rūmai, tai yra miesto dinamiškumas, šiuolaikiškumas, veržlumas. Tad augalų kompozicija kaip tik tokia čia ir yra – ne tik dinamiška, bet ir kantri, aktyvi. Gėlyne įrengta laistymo sistema, todėl augalai yra aukštesni ir vešlesni, labiau matomi.
Žydėjimo kalendorius. Pradeda žydėti nuo ankstyvo pavasario, pats puošniausias tampa liepą–rugpjūtį.
↩︎ Grįžti į sąrašą
