Ar žinojote, kad net sostinės šurmulyje galima atrasti vietų, kur laikas tarsi sulėtėja? Vilniuje žaliuoja dešimtys parkų ir mažesnių žaliųjų erdvių, kur galima atsikvėpti nuo kasdienio ritmo, ramiai pasivaikščioti ar susitikti su artimaisiais iškylai. Vieni jų kviečia pasigrožėti istorine aplinka, kiti – atrasti daugiau gamtos garsų ir erdvės sau. Dažnai šios vietos yra visai šalia mūsų, tačiau praeiname pro jas nė nesusimąstydami, kiek daug jos gali pasiūlyti. Tad kviečiame iš naujo atrasti Vilniaus parkus – nuo pamėgtų žaliųjų erdvių iki mažiau žinomų kampelių, kuriuose miestas trumpam sustoja ir dovanoja žaliąsias patirtis.
Kur sostinėje rasti savo žalią kampelį? Vilniaus parkai pauzei arba iškylai
Vilnius – miestas miške, arba elfų miestas. Galima suskaičiuoti jo žaliąsias zonas, bet visus žalius atspalvius – misija neįmanoma. Kada pastarąjį kartą iškylavote pievoje su, regis, šone likusiu sostinės šurmuliu, judriomis gatvėmis ir dangų siekiančia dangoraižių linija? Vilniaus parkai pauzei arba iškylai – kviečiame atrasti „Neakivaizdinio Vilniaus“ rekomenduojamų parkų bei sodų sąrašu ir nerti į gražias gamtines patirtis sostinėje. Taip pat rekomenduojame išbandyti ir žaismingą skulptūrų maršrutą Vilniaus gatvėse, kuris neabejotinai padovanos daug smagių akimirkų ir atradimų.
Vilniaus parkai pauzei arba iškylai (paspauskite ant dominančio objekto pavadinimo ir patogiai naviguokite sąraše)
Jeruzalės tvenkinio parkas
Teritorija aplink Jeruzalės tvenkinį pasikeitusi neatpažįstamai – vandens telkinį su fontanu viduryje galima apeiti specialiu taku su terasomis, atokvėpio vietomis, nusukti į miško takelius. Palei taką gausu žaismingų informacinių stendų apie čia gyvenančius bebrus, nendrynuose besislepiančius didžiuosius baublius, nykštukus. Pakeliui keroja ir viena seniausių Vilniaus liepų, netoli įrengta moderni vaikų žaidimų aikštelė. Jeruzalės tvenkinys patenka į Verkių dvaro sodybos teritoriją.
Vieta: Jeruzalės g. (įėjimas nuo Žaliųjų ežerų stotelės)
↩︎ Grįžti į sąrašą
Aušros vartų sodas
Jeigu drąsiai pasuksi per Aušros vartų kairėje esančius kiemelius link „Domus Maria“ viešbučio, prieisi įėjimą į… viduramžius. Išties, įžengus pro Aušros vartų sodo vartus, galima pasijusti it XVI amžiuje. Čia pasivaikščiojimo takelis driekiasi palei gynybinę Vilniaus sieną, paslaptingai gaudžia Šv. Teresės bažnyčios varpai, nesigirdi jokio miesto triukšmo. Buvusio Basųjų karmelitų vienuolyno kieme 2025 m. vasarą įrengtas vidinis sodas su fontanu, rožynais ir kryžiaus formos alėjomis. Kiemelis atviras kasdien nuo 8 iki 20 val., tačiau tai sakrali erdvė, skirta susikaupimui, dvasinei atgaivai, buvimui tyloje, skaitymui.
Vieta: Šv. Teresės bažnyčios vidinis kiemelis (Aušros Vartų g. 14)
↩︎ Grįžti į sąrašą
Jomanto parkas
Baltupiuose esantis Jomanto parkas yra miško parkas. Čia keroja pušys milžinės, beržynas, cypsi mažiausi šalies paukščiai nykštukai, peri zylės, geniai, margasparnės musinukės, gyvena voverės, barsukai ir kiti žaliojo Vilniaus gyventojai. Parku galima pasivaikščioti asfaltuotais takais, atsikvėpti prisėdus ant suoliukų. Per jį vingiuoja ir 100 km tako aplink Vilnių atkarpa.
Be to, būtent šiame parke apsigyveno nykščio dydžio žmogeliukai! Jie slepiasi savo miniatiūriniuose nameliuose. Nykštukų gyvenvietę, kurią pastebėsite eidami miško taku palei parko pakraštį, sudaro Vinkšnos kaimas, namukas uoloje ir kaimelis medžiuose. Šalia namelių – paslaptingų jų gyventojų pėdsakai: paliktas kirvis, sukrautos malkos, šluota ar net žibintas iš gilės. Namukus kūrė Agata Četverikova pagal VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ užsakymą.
Vieta: tarp Baltupio ir Kalvarijų g. (nykštukų nameliai – ties Didlaukio g. 21B)
↩︎ Grįžti į sąrašą
Liuteronų sodas
Prie Santuokų rūmų galima rasti naujai sutvarkytą, itin ramią ir žalumoje skęstančią erdvę – Liuteronų sodą. Tai tikra užuovėja nuo miesto gaudesio. Šioje vietoje XIX a. pr. buvo Vilniaus evangelikų liuteronų kapinės, kuriose pusantro šimto metų buvo laidojami mokslininkai, menininkai, gydytojai, dvasininkai, valdžios atstovai. Po Antrojo pasaulinio karo kapinės buvo likviduotos, klasicizmo stiliaus kapinių koplyčia nugriauta. Vietos istoriją mena sode įrengti atminties ženklai, informaciniai stendai. Išlikusios autentiškos kapinių sienos nišose įtaisytose plokštėse surašytos žymiausių kapinėse palaidotų žmonių pavardės. Sode gausu suoliukų, pasivaikščiojimo takelių.
Vieta: ant Tauro kalno (įėjimas nuo Santuokų rūmų)
↩︎ Grįžti į sąrašą
Neries senvagės parkas
Neries senvagės parkas gali nukelti į praeitį prieš dešimt tūkstančių metų, kai dabartinių ežerėlių vietoje tekėjo senoji Neries vaga. Dabar čia – moderniai sutvarkyta rekreacinė zona, išlaikiusi savo seną geologinę kilmę.
Senvagės slėnio ežerėlių, siekiančių mamutų laikus ir ledynmetį, krantai šiandien yra pritaikyti poilsiui: čia įrengti laiptai, medinės terasos ant vandens, yra vaikų žaidimo aikštelė, sporto zona su lauko treniruokliais, petankės aikštelė, šunų dresavimo aikštelė bei žalios poilsio erdvės. Pakrantėse ir vandenyje auga meldai, vandens lelijos, kiti vandens augalai.
Viename iš tvenkinių – netikėta Lino Šinkūno skulptūra „Ramus žmogus“. Į vandenį panirusi žmogaus galva skatina susimąstyti apie žmogaus vietą gamtoje. O jeigu šalia šio tvenkinio esančia Linkmenų gatve žingsniuosi nuleidęs galvą, tikrai nepraeisi instaliacijos „Meno takas“ – tai yra meno kūriniais paverstų šešių kanalizacijos šulinių dangčių.
Vieta: Linkmenų g.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Reformatų sodas
Erdvė ties Pylimo gatve pasikeitusi neatpažįstamai: po parką išraizgyti pasivaikščiojimo takeliai, žydi gėlynai, įrengta daug suoliukų, apželdinta įspūdinga lenkta pavėsinė (pergolė). Vaikų juokas skamba vakarinėje parko dalyje, kur jiems skirtos čiuožyklos, laipiojimo sienelė, sūpuoklės, smėlio dėžė. Medžių paunksmėje galima pasisupti hamakuose klausant vandens take almančio upelio. Nuo XVI a. šioje teritorijoje buvo evangelikų reformatų kapinės – informaciniame stende primenama vietos istorija, čia stovėję statiniai. Parke planuojama statyti paminklą Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams.
Vieta: Reformatų skv. 1
Lietaus parkas
Lietus ir iškyla – nelabai suderinami dalykai. Tačiau „Lietaus parkas“ – tik neoficialus poilsio erdvės Šeškinėje pavadinimas. Šios rekreacinės teritorijos išskirtinumas – čia įrengta didžiausia Lietuvoje lietaus nuotekų valykla ir išvalyto vandens kaupykla. Medžių apsuptoje žaliojoje erdvėje yra pėsčiųjų ir dviračių takai, vaikų žaidimo aikštelė, suoliukai su stalais ant pievutės, atokvėpio vietos, informaciniuose stenduose – informacija apie vietos augaliją.
Įdomu, kad išvalyto lietaus vandens kaupykloje telpa 20 tūkst. kub. m vandens. Stichinio lietaus atveju ji prisipildytų per 42 min. Didžiausias gylis – 4 m.
Vieta: Prie Ozo ir Siesikų g.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Sapiegų parkas
Lankantis atgimusiuose Sapiegų rūmuose, statytuose didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos, būtina užsukti ir į rūmų parką. Pradėtas kurti dar XVII a. jis laikomas vienu seniausių ir ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje. Čia puikiai sugyvena brandūs medžiai, sparnuočiai ir žmogus. Parke išsibarstę vienaaukščiai mūrinukai – tai XIX a. antroje pusėje atsiradę ligoninės korpusai, tokiai paskirčiai jie naudoti iki pat 2015 m. Viename jų veikia startuolių centras „Vilnius tech park”.
Parką puošia šiuolaikinio menininko Donato Jankausko-Duonio skulptūros su žmogbeždžionėmis, o netoli Antakalnio seniūnijos „kaukia“ Vytauto Poškos sukurtas geležinis vilkas. Viename seniausių sostinės parkų įsikūręs šiuolaikiškas bendruomenės edukacijos centras „Miesto laboratorija“ su ant fasado menininko Artur Širin sukurta freska „Naujos rūšys“ aplinkosaugos tema, taip pat Nacionalinis lankytojų centras.
Vieta: Antakalnio g. 17
↩︎ Grįžti į sąrašą
Kūdrų parkas
Būtent šį parką kaip smagiausią vietą iškylauti Vilniuje socialiniuose tinkluose įvardijo „Neakivaizdinio Vilniaus“ bendruomenė. Pievelę netoli Vilniaus gynybinės sienos bastėjos („Barbakano“) margais pledais dažnai nukloja norintieji stebėti kylančius oro balionus ar atsiveriančią senamiesčio panoramą.
Kūdrų parkas yra Misionierių sodų, tokį vardą gavusių iš XVII a. čia šeimininkavusių Misionierių ordino vienuolių, dalis. Išganytojo kalno šlaite dar galima pamatyti obelis, agrastus ir kitus išlikusius sodo elementus. Parke yra trys tvenkiniai, prie kurių gyvena antys, nendrinukės, lakštingalos.
Vieta: Maironio g.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Trakų Vokės dvaro sodybos parkas
Trakų Vokė – tai Trakai ar Vilnius? Oficialiai – Vilnius. Tiesa, vieta gana atoki, bet į tai galima pažvelgti kūrybiškai. Ar mėgstate keliauti geležinkeliais? Jei taip, smagu sėsti į traukinį Vilnius–Vokė (kursuoja kelis kartus per dieną) ir pro beždžionių tiltą bei senuosius tvenkinius nukeliauti iki XIX a. pab. Tiškevičių dvaro rūmų.
Įspūdingi šimtamečiai vartai veda į neseniai atnaujintą Trakų Vokės dvaro sodybą su vienu gražiausių peizažinio stiliaus parkų Lietuvoje. Parką suprojektavo žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas prancūzas Eduardas Andrė. Čia keroja lapuočių alėja, pasodinta šimtai erškėtrožių, užveistas rojaus obelų sodas bei liepų gyvatvorė, atrestauruotas istorinis fontanas bei pasivaikščiojimo takai.
Rūmuose, kurie atviri lankytojams, yra atkurtos interjero detalės – puošnios lubos, autentiškos grindų plytelės bei oranžerijos grindys, senovinės langinės. Trakų Vokėje organizuojamų ekskursijų metu galima pamatyti ir atnaujintas rūsio patalpas, taip pat vandens bokštą su musulmonišku stogeliu, Tiškevičių koplyčią – mauzoliejų, neobarokines arklides ir kitus dvaro sodybos statinius.
Ekspozicinėje dvaro erdvėje vyksta parodos, renginiai, edukacijos. Beje, Trakų Vokės dvarą galima atpažinti ir kino juostose – čia filmuota „Jekaterina Didžioji“, „Ana Karenina“, „Karas ir taika“, „Laiškai Sofijai“ kiti filmai.
Vieta: Žalioji a. 2A
↩︎ Grįžti į sąrašą
Bernardinų parkas
Kadaise turėjęs Jaunimo sodo ir Sereikiškių parko pavadinimus, po 2013 m. rekonstrukcijos jis susigrąžino Bernardinų sodo vardą. Tačiau ne tik pavadinimas, bet ir originali parko struktūra su gausia botanikos ekspozicija dabar vilioja vilniečius ir miesto svečius. Šią vietą verta aplankyti nenorintiems nutolti nuo pagrindinių senojo miesto lankytinų vietų, bet trokštantiems pabūti arčiau gamtos.
Šeimos su vaikais Bernardinų sode gali pasimėgauti karuselėmis, žaidimų aikštelėmis. Jeigu mėgstate šachmatus, atsinešę savo figūrėles galėsite pasinaudoti parke esančiais stalais ir strateguoti partiją fone čiurlenant Vilnelei. Yra čia ir prancūzų pamėgto petankės žaidimo aikštelė. Gamtos mėgėjai liks maloniai nustebinti augalų įvairovės, kurią papildo ir pats seniausias Vilniaus ąžuolas. Jam jau bene 400 metų (jį rasite šalia įėjimo nuo Šv. Brunono Bonifaco gatvės).
Vieta: B. Radvilaitės g. 8A
↩︎ Grįžti į sąrašą
Šeškinės ozas
Tarp Šeškinės, Fabijoniškių, Baltupių, Geležinio Vilko gatvės ir „Akropolio“ yra nuostabi gamtos oazė. Reikšmingiausias jos objektas – tai Šeškinės ozas, unikali gyvatės formos reljefo forma, suformuota tirpstančio ledyno. Prieš keletą metų šis gamtos paminklas buvo sutvarkytas, įrengta pasivaikščiojimo takų ir informacinių stendų. Nuo kelių aukštesnių taškų atsiveria gražus kraštovaizdis, o šalia ozo, žemumoje, plyti nedidelis termokarstinis ežerėlis. Žvelgiant į jį gera paskaityti knygą ar net numigti. Greta esančiuose miškeliuose neretai sutiksite ežį ar voveraitę. Šiame miesto kampelyje taip pat patogu važinėti dviračiu.
Vieta: Gelvonų g.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Japoniškas sodas
Šnipiškes nuo šiol galima vadinti rajonu tarp dviejų Japonijų – nuo Upės gatvėje puoselėjamo Čiunės Sugiharos sakurų parko iki naujojo japoniško sodo Linkmenų gatvėje.
Pastarasis įrengtas pagal tradicinio japoniško sodo reikalavimus su pagrindiniais elementais: Fudži ugnikalnį simbolizuojančia kalva, akmenimis, sausosiomis upėmis, liepteliais, tvenkiniu, kriokliu. Pavasarį lankytojus sutraukia 20-ies japoniškų vyšnių alėja. Penkių hektarų ploto japoniškame sode ne tik išsaugoti senieji brandūs medžiai, bet ir pasodinta 700 naujų. Šeimoms su vaikais čia įrengta žaidimo aikštelė, apšvietimas, pasivaikščiojimo takai, suoliukai, geriamojo vandens fontanėliai.
Japonai tiki, kad norint atgauti dvasinę pusiausvyrą reikia eiti pasivaikščioti į sodą. Beje, atpalaiduojami pasivaikščiojimai sode rekomenduojami pagal laikrodžio rodyklę.
Vieta: Linkmenų g. 2a
↩︎ Grįžti į sąrašą
Čijunės Sugiharos sakurų parkas
Sakurų žydėjimo šventė – hanami – švenčiama ne tik Japonijoje. Čijunės Sugiharos sakurų parkas dešiniajame Neries krante, palei Upės gatvę, kiekvieną pavasarį tampa lankomiausia Vilniaus vieta. Gausiai žiedais apsipylusios sakuros nepalieka abejingų, žmonės skuba įsiamžinti su rožiniais, tarsi ant pievos nusileidusiais debesimis.
200 japoniškų vyšnaičių alėja čia pasodinta 2001 m. minint 100-ąsias Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos gimimo metines. Tai – Japonijos vyriausybės dovana Lietuvai ir Vilniaus miestui siekiant pagerbti žmogų, kuris Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo daugiau nei 6 tūkst. žydų tautybės žmonių gyvybių.
Nors sakuros balandžio antroje pusėje žydi tik porą savaičių, susiorganizuoti iškylą su knyga ar arbatos puodeliu ant pievelės su vaizdu į Neries upę čia verta ir kitu metų laiku.
Vieta: Upės g.
↩︎ Grįžti į sąrašą
VU botanikos sodas Kairėnuose
Tai tikras floros lobynas! Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose auginama apie 9 tūkst. augalų. Dalis jų – mums puikiai pažįstami, tačiau tikrai atrasite ir tokių, kurie mintimis nukels į atokiausius žemės kampelius. Kairėnuose taip pat laukia japoniško pasivaikščiojimo principais įrengtas sodas. Vasarą Kairėnuose dažnai vyksta koncertai po atviru dangumi. Botanikos sode įdomūs ir išlikę simpatiški Kairėnų dvaro pastatai bei senasis parkas su tvenkiniais. Šiuolaikinių pasiekimų galima pamatyti Žaliajame pastate, kurį energija maitina geoterminis šildymas ir saulės kolektoriai, o nuo terasos lankytojams atsiveria sodo vaizdas. Kairėnai yra atokiau nuo miesto centro esanti vieta, todėl čionai verta vykti numačius pabūti bent porą valandų.
Vieta: Kairėnų g. 43
↩︎ Grįžti į sąrašą
Pasakų parkas
Projektuojant gyvenamuosius rajonus tarp jų būdavo paliekama žaliųjų zonų. Kaip tik viena tokia yra tarp Karoliniškių ir Lazdynų – tai 1987 m. atidarytas kraštovaizdžio architekto Romualdo Jurgilio suprojektuotas Pasakų parkas. Pušyne išsiraizgiusius takus puošia medinės skulptūros pasakų ir mitologiniais motyvais. Jame gera pasivaikščioti, pasportuoti, papietauti norint pabūti gryname ore. Nenustebkite jame sutikę voveraitę ar retesnį paukštį. Nuo 2019 m. parke veikia meninė-pažintinė instaliacija – iš medžių viršūnėse įrengtų projektorių ant žemės projektuojamos spalvotos žinomų miesto legendų ir istorijų iliustracijos, o šalia stovinčiuose informacijos stenduose galima iš arčiau susipažinti su žinomiausiais miesto padavimais.
Vieta: L. Asanavičiūtės g.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Viršuliškių parkas
Visa, kas gražu ir įdomu, sutelkta miesto centre – toks požiūris paprastai vyrauja ne tik miesto svečių, bet ir pačių vilniečių galvoje. Pakraščiuose įkurti pilkų sienų rajonai su savo niūria architektūra, atrodo, turi nedaug vilties pakeisti šį mąstymą. Tačiau rašytojas ir skulptorius Mykolas Sauka vis dėlto pabandė įpūsti meninės gyvybės mažai kuo išsiskiriančiam Viršuliškių parkui. Čia įsikūrė „betoniniai vilniečiai“. Viršuliškių parku yra pavadintas miškelis, kuris stūkso ant nedidelės kalvos. Parko pašonėje stovi vaikų darželis, šiek tiek toliau – gyvenamieji blokai. M. Sauka šią vietą savo skulptūroms pasirinko tikslingai – jis nenorėjo baltų sienų galerijos, į kurią renkasi tik meno bohema, bet siekė savo darbus paleisti į laisvę ir eksponuoti atviroje erdvėje.
Vieta: Laisvės pr.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Markučių parkas
Tai nedidelis jaukus parkas su tvenkiniais centre. Čia nėra įrengtų pasivaikščiojimo takų, todėl į Markučius verčiau vykti, jei norite ramiai pabūti gamtoje, suvalgyti sumuštinį, atsigerti kavos. Šalia gamtinės parko dalies ant kalvos stovi XIX a. antroje pusėje statyta medinė vila, kurioje veikia Markučių dvaras, netoliese – Šv. Varvaros koplyčia, kapinaitės. Markučių parkas yra visai šalia geležinkelio – patiks mėgstantiems stebėti traukinius, o einant į kitą pusę stačiu šlaitu galima nusileisti prie Vilnios. Markučius pasieksite autobusu, tačiau tikrai nepasiklysite ir eidami pėsčiomis – dar Senamiestyje prasidedanti Subačiaus gatvė tęsiasi apie 2,5 km ir veda kaip tik Markučių link.
Vieta: Subačiaus g. 124
↩︎ Grįžti į sąrašą
Antakalnio suoliukų parkas
Pievoje tarp V. Žalakevičiaus ir Lizdeikos gatvių 2016 m. buvo atidarytas parkelis, kurio taką puošia 6 autorių skulptūros. Siekta, kad miestiečiai galėtų jas ne tik pamatyti, bet ir ant jų prisėsti. Tai gera vieta ne tik pamąstyti, bet ir pažinti šių laikų Lietuvos skulptūrą. Iš daugiau nei 20 pasiūlymų buvo atrinkti Ryto Jono Belevičiaus, Kęstučio Musteikio, Dalios Matulaitės, Arvydo Ališankos, Kazio Venclovos ir Mindaugo Junčio projektai.
Vieta: V. Zalakevičiaus g.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Japoniškas sodas SEI SHIN En
Vienoje gražiausių Vilniaus vietų – šalia Kalnų parko ir Neries yra įsikūręs mažas japoniškas sodas su šaltiniu Sei Shin En (liet. Tyros širdies).
Kviečiame pasivaikščioti po sodą, pasėdėti pavėsinėje ir pasigėrėti šaltiniu ir jo čiurlenimu, augalais ir paukščiukų čiulbėjimu. Įėjimas nemokamas ir be registracijos. Taip pat, organizuojamos ekskursijos po sodą, Japonų kultūros namus ir japoniškos Matcha arbatos degustacija, kuri geriama japonų arbatos ceremonijų metu.
Japoniško sodo idėjos generatorė yra japonų technika tapanti, daugelį metų besidominti Rytų kultūra dail. Dalia Dokšaitė. Kraštovaizdžio architektė Laura Popkytė Fukumoto (dirbusi japoniškuose soduose Kiote), kartu su su savo mokytoju Kodai ji Šventyklos landšafto architektu Kitayama Yasuo, paruošė ir įgyvendino sodo projektą.
Sodas atitinka pagrindinius Japonų estetinius principus, kurie yra – sezoniškumas, paprastumas, harmoningas , natūralus suderinamumas su aplinka, pagarba vandeniui, medžiui, akmeniui… Didžiausias dėmesys buvo skiriamas šaltinio sutvarkymui.
Vieta: T. Kosciuškos g. 26
Vingio parkas
Svečiai iš užsienio nustemba sužinoję, kad vos keliolika minučių pėsčiomis nuo centro sostinėje yra išlikęs didelis senas miškas. Tad nieko nuostabaus, kad tai – mėgstamiausias vilniečių parkas. Didžiulėje 160 ha teritorijoje sau vietą gali atrasti įvairiausio amžiaus ir charakterio žmonės. Štai šeimos su vaikais prie estrados ras riedučių, dviračių, paspirtukų nuomos punktų, gardžių ledų ir užkandžių kioskelių. Jeigu su bičiuliais norite pasidaryti pikniką iš savo turimų gėrybių, šiaurinėje parko dalyje (prie pėsčiųjų tilto į Žvėryną) rasite tam pritaikytą grilio zoną su neįprasta grybo formos skulptūra. Gamtos ir istorijos mėgėjai žinių troškulį gali patenkinti vakarinėje parko dalyje esančiame botanikos sode – nustebsite sužinoję, kokie didingi mūriniai rūmai kadaise čia stovėjo. Sporto mėgėjai vertina Vingį dėl gerų dviračių takų ir pušų apsuptyje esančių treniruoklių, be to, kiekvieną šeštadienį čia renkasi „Parkrun“ bėgimo entuziastai.
Būtinai prasieik Vingio parke M. K. Čiurlionio paveikslų pavadinimais pavadintais takais („Žalčio sonata“, „Karalių pasaka“, „Ramybė“ ir kt.) bei išbandyk Vingio parko paplūdimį prie Neries upės (jis pritaikytas ir lankytojams su augintiniais!). Nuo jo driekiasi natūralus Bebrų takas palei pat upę.
Vieta: M. K. Čiurlionio g. 100
↩︎ Grįžti į sąrašą
