Tenerifė garsėja savo paplūdimiais, Teidės ugnikalniu ir šiluma visus metus. Tačiau saloje slypi ir kita, mažiau pažinta pusė – apleistos vietos, kurios atrodo tarsi iš kino filmo scenarijaus. Nors kai kurios iš jų pavojingos ir neprieinamos lankytojams, daugelį galima pamatyti iš išorės, o kai kur – netgi pasivaikščioti po likusius griuvėsius.
Jau rašėme apie apleistas ir išskirtines vietas Tenerifėje. O dabar pristatome – kino verti vaizdai: apleistos Tenerifės vietos su savo istorijomis. Tikrai patiks tiems, kuriuos traukia tokios apleistos, o kartais ir bauginančios vietos.
Kino verti vaizdai: apleistos Tenerifės vietos su savo istorijomis
Sanatorija Las Cañadas del Teide
Aukštai Teidės nacionaliniame parke kadaise buvo planuojama pastatyti sanatoriją tuberkulioze sergantiems ligoniams. Statybos prasidėjo 1930-aisiais, tačiau ligoninė taip ir nebuvo baigta. Ši vieta turėjo tapti sveikatingumo centru pacientams iš viso pasaulio – daktarai tikėjo, kad Tenerifės kalnų oras gali gydyti kvėpavimo ligas.
Tačiau projektas buvo apleistas, o sanatorijos „skeletas“ dešimtmečius stovėjo tarp lavos laukų ir pušų. Tik neseniai Tenerifės taryba nusprendė nugriauti likučius, kad atkurtų gamtinę aplinką.
Vis dėlto vieta tebėra žinoma kaip „vaiduokliška sanatorija“, o iki jos veda 16-asis pėsčiųjų takas, dar vadinamas Sendero del Sanatorio.
Santa Kruzo grūdų sandėlis – nykstanti miesto legenda
Pačiame Santa Cruz de Tenerife uoste stovi buvęs grūdų sandėlis. Šis statinys buvo technologinis stebuklas savo laikmečiu: jis leido pakelti grūdus į viršutinius aukštus be rankinio darbo. Nors į vidų patekti nėra galimybės, sandėlį vis dar galima pamatyti nuo Conjunto SG Puerto gatvės (Nr. 2).
Pastaruoju metu kilo diskusijų dėl jo nugriovimo, o Tenerifės architektų kolegija pasisako už šio unikalaus pramonės paveldo išsaugojimą.
Abades raupsuotojų kolonija
Pietinėje salos dalyje, Abades miestelyje, stūkso įspūdingi griuvėsiai – raupsuotojų sanatorijos kompleksas, niekada taip ir nepriėmęs nė vieno paciento. Jį pradėta statyti XX a. viduryje, planuojant įkurti izoliacijos miestelį raupsuotiesiems. Tačiau medicinos pažanga greitai padarė šį projektą nereikalingu ir statybos buvo nutrauktos.
Šiandien teritorija atrodo tarsi vaiduoklių miestas: akmeninės sienos, tušti koridoriai ir bažnyčia su didžiuliu kryžiumi virš įėjimo. Vieta tapo fotografų rojumi, o tarp vietinių net sklando legendos apie čia vykusias dvasines ceremonijas ir paranormalias istorijas.
„Antena“ El Médano
Netoli Montaña Pelada kalvos, El Médano mieste, stovi milžiniška metalinė antena. Iš tiesų tai turėjo būti saulės termocentrinė elektrinė. Projektas buvo sustabdytas po vietinių gyventojų protestų, nes planuota statyti saugomoje teritorijoje.
Dabar ši surūdijusi konstrukcija tapo apokaliptinio peizažo simboliu ir mėgstama fotografų vieta.
Norint ją pamatyti, tereikia pasukti link La Jaquita paplūdimio, netoli Avenida Juan Carlos I.
Santa Úrsula bunkeris – karo istorijos liekanos
Šiaurinėje salos dalyje, La Quinta, slypi bunkeris iš 1942 m., pastatytas Francisco Franco įsakymu Antrojo pasaulinio karo metu. Jo tikslas buvo stebėti šiaurinę pakrantę ir apsaugoti nuo galimo sąjungininkų išsilaipinimo.
Šiandien bunkerį siūloma paversti apžvalgos aikštele, nes nuo jo atsiveria įspūdingi Acentejo pakrantės vaizdai – nuo uolėtų šlaitų iki jūros horizontų.
Tai – viena įdomiausių karo inžinerijos liekanų Kanaruose.
Aguadulce namas Guía de Isora
Mažai kam žinomas, bet itin įspūdingas objektas – Aguadulce namas, dar vadinamas Casa del Embarcadero arba Aguadulce pilimi. Jis stovi Guía de Isora pakrantėje, netoli Playa San Juan.
Iki šiol neaišku, kam tiksliai šis pastatas buvo statytas, tačiau manoma, kad jo mažas prieplaukos lieptelis buvo naudojamas produktų iškrovimui iš laivų.
Igueste de San Andrés švyturys
Unikali vieta Anagos kalnų masyve, kur daugiau nei šimtmetį veikė jūrų signalų stotis, vadinama Semáforo de Igueste de San Andrés.
Ji buvo pastatyta tarp 1880–1895 m., kad padėtų orientuoti laivus, plaukiančius į Santa Cruzo uostą. Nuo 1971 m. buvo visiškai nenaudojams. Pastatas įsikūręs ant 200 m aukščio uolos ir šiandien norima jį rekonstruoti bei pritaikyti lankytojams, norintiems sužinoti daugiau apie Tenerifės vandenų istoriją ir pamatyti vieną gražiausių salos panoramų.
La Gordejuela vandens siurblinės griuvėsiai (Los Realejos)
Šie griuvėsiai yra Los Realejos savivaldybėje, nuostabioje vietoje su dar nuostabesniu vaizdu. Tai nuostabaus grožio pakrantė ir įspūdingi griuvėsiai ant uolos krašto.
Remiantis Los Realejos miesto rotušės įrašais, pastatas buvo pastatytas 1903 m. ir naudojamas šaltinių vandeniui pompuoti maždaug 200 metrų virš jūros lygio iš Gordejuelos šaltinių į netoliese buvusias bananų plantacijas.
Instaliaciją sukūrė karo inžinierius José Galvánas Balagueris, kartu su kolegomis León de Torres ir León Huerta. Savo laiku šis darbas buvo svarbus įvykis, nes jo viduje buvo sumontuotas pirmasis garo variklis Tenerifės saloje. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo labai svarbu, kad vanduo pakiltų į Orotavos slėnį.
Tačiau siurblinė veikė tik 15 metų. Atsiradus elektrai ji nebebuvo tokia efektyvi ir reikalinga. Tiek siurblinė, tiek virš jos buvęs industrinis kompleksas buvo palikti likimo valiai. Pradinę pramoninio komplekso konfigūraciją sudarė trys pastatai, bakas ir didelis kaminas, taip pat skirtingos vandens nukreipimo infrastruktūros.
