Kas teka nepaliaujama srove, dalija Vilnių perpus ir kunkuliuoja gyvybe? Neris! Didžiausia Vilniaus upė. Būtent prie jos visus vaikus kviečia „Neakivaizdinis Vilnius“, su pagalbininku Neakivaizdinuku parengęs pamokas „Išeik prie upės“ ir siūlantis mokytis žaidžiant, tyrinėjant bei atliekant interaktyvias užduotis gryname ore.
„Išeik prie upės“ yra naujas maršrutas ir kartu žaidimas vaikams Vilniuje kviečiantis naujai atrasti miestą, upę ir save. Per 2 valandas pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, su tėveliais ir draugais galima išmokti 9 pamokas su viena smagia pertrauka. Maršruto sudarytojas Andrius Jakučionis į jas įtraukė paspėliojimų, išmanių pažaidimų, atradimų ir net legendą apie suakmenėjusius žmones. Žygiui reikalingas telefonas – jis padės ne tik sekti maršrutą, fotografuotis, bet ir atlikti užduotis su spėliojimais ir pažaidimais. Žygiuodami krantu vaikai ne tik pamatys, kuo gyvena upė, pažins jos augalus ir gyvūnus, bet ir išmoks saugiai būti prie vandens. Tikslias objektų vietas rasite maršruto žemėlapyje.
„Išeik prie upės“ Vilniuje: maršrutas vaikams, kviečiantis mokytis žaidžiant ir tyrinėjant gryname ore
Pamoka „Saugiai prie vandens“
Vasarą smagu pasipliuškenti vandenyje, tačiau reikia žinoti saugaus elgesio vandenyje taisykles, nes sraunus upės vanduo gali būti pavojingas. Itin atsargiai reikia elgtis nepažįstamuose vandens telkiniuose.
Atsakyk į Neakivaizdinuko paruoštus klausimus ir sužinok, ar esi vandens ekspertas.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Pamoka „Vandens gyventojai“
Tekančiame vandenyje gausu maisto: vandens augalų, dumblių, įvairiausių vandens gyvių, kuriais minta ne tik žuvys, bet ir vandens paukščiai bei kiti gyvūnai. Upė jiems – tikras restoranas, veikiantis visus metus. Tačiau jei į šį restoraną užsuktų Neakivaizdinukas, negautų jokio meniu, o apsitarnauti jam reikėtų pačiam.
Pasižvalgyk aplinkui rajono vandens gyventojų, o dėlionėje teisingai parink gyvūnams jų namučius.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Pamoka „Takeliu tarp akmenų“
Lietuvių mitologijoje akmenys – ypatingi ir paslaptingi gamtos objektai. Kai kurie jų buvo laikomi šventais, prie jų žmonės melsdavosi ar aukodavo. Manyta, kad akmenys gali gydyti, saugoti ar nešti sėkmę. Neakivaizdinukas žino legendų, kurios pasakoja, kad kai kurie jų – tai suakmenėję žmonės ar gyvūnai.
Vaidenio Čapskio akmenų labirinte „Vijūnė“ akmenys sudėti tam tikra tvarka. Jie sukuria energinį lauką. Išbandysi?
Įeik į labirintą iki vidurio, paliesk akmenį centre ir grįžk.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Pamoka „Žuvys, kurios mėgsta švarą“
Geriausi vandens kokybės ekspertai yra upėtakiai, kiršliai ir lašišos. Šios „kilmingos“ žuvys gyvena itin švariame, deguonies prisotintame vandenyje, o neršia tik ant švaraus žvyro ar akmenų. Tai stiprios ir greitos žuvys, mėgstančios sraunumą. O ramesnės žuvys – karšiai, kuojos, plakiai, lynai, karosai, šamai – mėgsta lėtą vandenį.
Pamatyk (paspausk ant žuvies pavadinimo ir pamatysi), kaip jos atrodo ir spurda – gal kurią nors jų atpažinsi plaukiojančią vandenyje? Tik, Neakivaizdinuko prašymu, pamatęs žuvį upėje garsiai nešauk, kad neatbėgtų kaimynas su meškere.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Pamoka „Kiek valandų“
Saulės laikrodis – seniausias prietaisas laikui matuoti. Kaip jis veikia? Šviečiant saulei rodyklės šešėlis rodo, kelinta valanda. Ant akmens iškalti pagaliukai ir kryžiukai yra romėniški skaičiai – iš kairės pusės nuo 5 val. (V) iki 19 val. (XIX). Vasarą rodyklės šešėlis ilgėja, o žiemą trumpėja.
Beje, Neakivaizdinukas tebesuka galvą, kaip gi sužinoti laiką, kai saulė pasislepia debesyse arba kai sutemsta.
Nustatyk laiką pagal saulės šešėlį ir pasitikrink telefone.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Pamoka „Kas čia žydi“
Pievos su gausybe įvairiausių žolių ir gėlių yra labai reikalingos miestui. Pievose dirvožemis geriau sugeria lietaus vandenį, todėl gali padėti mieste išvengti balų ir sumažinti potvynių padarinius liūčių metu. Vasarą aukštesnė augmenija geriau išlaiko dirvožemio drėgmę, todėl žemė mažiau įkaista, šalia pievų mieste būna maloniau. O svarbiausia – pievose maitinasi daug mažųjų gamtos gyventojų: bičių, drugių, laumžirgių ir kitokių vabzdžių, ežių, sliekų. Neakivaizdinukas tikisi, kad jie galbūt neįsižeis, jei kelis gražiausius žiedelius nuskinsi mamai. Šios pamokos užduotis – pažinti pievų gėles ir paieškoti jų pievoje.
↩︎ Grįžti į sąrašą
Pertrauka „Lipk, čiuožk, supkis”
Lipk, čiuožk, supkis! Laikas pailsėti ir pažaisti! Ši žaidimų aikštelė yra puiki vieta atsikvėpti tarp pamokų. Čia gali lipti, čiuožti ir suptis – viskas, ko reikia smagiam poilsiui gamtoje!
Pamoka „Ar čia džiunglės?“
Aliuvinis miškas paprasčiau vadinamas užliejamu mišku. Pavasarį ar po liūčių jį užlieja vanduo. Net karščiausią vasaros dieną čia drėgna ir vėsu. Tankūs medžiai ir krūmai meta šešėlį, o gausiai sutekantys šaltiniai nuolat jį drėkina. Aliuvinis miškas yra neatsiejamas upės draugas, nes nuolatos papildo ją švariu vandeniu. Šiame miške gausu mažųjų miško gyventojų – vabzdžių, grybų, kerpių. Iš žemės stiebiasi augalai pačiais įdomiausiais (ir bent Neakivaizdinukui tikrai nelengvai ištariamais) vardais. Kai kurie jų yra saugomi.
Tu juos gali pamatyti ekrane ir pažaisti detektyvą. O jei dar įsiminsi šių augalų pavadinimus, savo biologijos mokytoją paliksi be amo!
Pamoka „Kas čia čiulba?“
Ar kada pagalvojai, kad vilniečiai yra ne tik žmonės, bet ir miesto paukščiai bei gyvūnai (įskaitant ir Neakivaizdinuką, žinoma) Apsidairyk, kaip verda gyvenimas prie upės: čia plaukioja didysis dančiasnapis, paprastoji klykuolė, didžioji antis, gulbė nebylė. Didysis baltasis garnys žvejoja žuveles pakrantėje. Tulžys tupinėja ant nulinkusių medžių šakų ir kartkartėmis perskrenda į kitą upės pusę. Virš upės vabzdžius gaudo langinės kregždės, čiurliai. Pakrantėje medžiuose galima išgirsti strazdų, kikilių, zylių balsus. Prie pat upelio straksi baltoji kielė. Krūmynuose čiulba juodagalvės devynbalsės.
Paklausyk, kaip čiulba paukščiai Paspausk ant paukščio ir išgirsi jį!
Pamoka „Kodėl šie šaltiniai spalvoti?“
Labai trumpa chemijos pamoka. Šie šaltiniai trykšta iš gilių žemės sluoksnių. Vandenyje ištirpę mineralai ir cheminiai junginiai susilietę su oru oksiduojasi ir nusėda. Geležis upeliukų dugno smėlį ir akmenis nudažo molio plytos spalva. Manganas teikia tamsesnių, beveik juodų, atspalvių. O vandenyje esantys mikroorganizmai spalvas dar paryškina. Nuo seniausių laikų miestiečiai semdavo ir gerdavo šių šaltinių vandenį. Gali paragauti ir tu, tik jame gali būti daugiau geležies. Jei savitas vandens skonis nepatiks, Neakivaizdinukas geležies atsargų siūlo pasipildyti dažniau kremtant špinatus.
