Lietuvoje praūžė Dainų šventė 2024

Pirmąją liepos savaitę Lietuvoje šurmuliavo ne tik šiluma ir lietaus lašai, kurdami gražiausias vasaros melodijas, bet ir itin laukta, šventinė ir solidų gimtadienį švenčianti Dainų šventė. Ją, Dainų šventę, dažnas prisimename, kaip vaikystės potyrį, kai kelerius metus mokydavomės dainų, ruošdavomės, dalyvaudavome atrankose, o vasarai atėjus – savaitei išvažiuodavome į sostinę finaliniams renginiams. Repeticijos, saulė, pietūs ant žolės, miegojimas mokyklų sporto salėse ir pokalbiai iki paryčių, paskutinio vakaro koncertas ir plazdančių melodijų aidai giriose. Šiemet Lietuvoje praūžė Dainų šventė 2024 – jubiliejinis, jau šimtą metų vykstantis renginys.

Lietuvoje praūžė Dainų šventė 2024

Dainų šventė – tarsi nuostabi melodija, sklindanti per miestus ir laukus, atnešanti širdį griebiančias gaidas, natas ir sujungianti viso pasaulio lietuvius. Ši mintis dažniausiai mane apima išgirdus Dainų šventės pavadinimą. Tik išgirdusi, kad šiemet visų laukia jubiliejinė Dainų šventė, daviau sau pažadą, kad joje sudalyvausiu, tad artėjant renginiams, derinau kelionę iš Klaipėdos į Vilnių ir finalinę dieną dainavau kartu su visa minia – pasakoja mūsų sekėja ir skaitytoja Ineta Bukelevičė. Šiame straipsnyje „Lietuvoje praūžė Dainų šventė 2024” Ineta dalinasi renginio įspūdžiais, patarimais bei istoriniais faktais apie šventės susikūrimą bei reikšmę Lietuvai.

Jei niekada nedalyvavote Dainų šventėje, keletas patarimų:

• Nusiteikite itin didelei žmonių miniai visuose renginiuose, visada turėkite pleduką pasitiesti, vandens, užkandžių. Renginių vietose visad rasite kur įsigyti maisto ir gėrimų, bet nusiteikite eilėse pastovėti mažiausiai pusvalandį.
• Į renginio vietą rekomenduoju atvykti viešuoju transportu arba pėsčiomis, tolėliau pasistačius automobilį. Turėkite galvoje, kad artimiausi mikrorajonai aplink renginio vietas būna riboto judėjimo ar net uždaryti. Jei po renginio norite ramiai pajudėti namo, rekomenduoju pasivaikščioti, sėsti į automobilį ir be kamščių išvažiuoti
• Pailsėkite ir būkite išsimiegoję, Dainų šventės renginiai užtrunka iki nakties ir reikia ištvermės.
• Rekomenduoju peržiūrėti dainų repertuarą ir galbūt išmokti keletą naujų dainų.
• PASIPUOŠKITE tautiniu kostiumu, jei turite tokią galimybę

Jubiliejinė Dainų šventė

Šių metų Dainų šventė minėjo 100 metų jubiliejų ir visus kvietė žodžiais, kad giria žaliuotų. Vingio parkas alsavo žaluma ir vakaro gaiva, o nuo estrados sklido nuostabūs paukščių čiulbėjimo garsai. Taip visus pasitikimo finalinis šventės vakaras. Vakaro metu klausėmės pučiamųjų orkestro atliekamų dainų ir aranžuočių, IV dalių programos, kurioje skambėjo populiarių autorių kaip L. Vilkončiaus, L. Abariaus, V. Kernagio, L. Adomaičio, dainos ir jas dainavo milžiniška žiūrovų minia, alsuojanti lietuviškumu. Dainininkams dirigavo žymiausių dirigentai, kiekvienas jų pasitiktas ovacijomis ir garsiai plojimais, pristatymu ir maža istorija.

Vingio parko estrada buvo pritaikyta nuostabiais efektais ir vizualizacijomis, kurios tik sustiprino efektą, ypač sutemus. Neslėpsiu, visų širdis pavergė dainos „Vandenynai“ atlikimas kartu su Linu Adomaičiu, kai atrodė, jog iš grožio širdis iššoks iš krūtinės. O finalinė programos dalis ir šventės pabaiga su daina „Lietuva brangi“ – suteikė viltį, tikėjimą ir pasididžiavimą, kad esame lietuviai. Ilgai mintyse liks žodžiai, kad mes išsiskirstysim, o miškuose liks čiulbėti paukščiai, kurie ryto tyloje dainuoja vieni, o mes tik būdami vienybėje su gamta ir giriose, galime išgirsti gamtos šauksmą ir melodijas.

Su šia mintimi lauksime kitos Dainų šventės, kuri vyks po 4 metų, o jai ruoštis reikia jau dabar. Nežinote kodėl? Tad štai truputis istorijos ir įdomybių apie šią nuostabią lietuviškumo tradiciją ir šventę.

Dainų dienos istorija

Baltijos šalių Dainų švenčių atsiradimo istorija dažniausiai siejama su kovomis už kultūrinį šio regiono šalių savitumą, modernios nacionalinės kultūros formavimą ir tam tikros formos nepriklausomybės išraišką.

Pirmoji Dainų diena

Pirmoji Lietuvos Dainų diena buvo surengta po šešerių metų, kai pirmąkart atkurta Lietuvos valstybė – 1924 m. Dainų diena įvyko Kaune, šventės iniciatorius buvo muzikas Juozas Žilevičius. Pasitelkęs estų ir latvių dainų šventės tradicijas, ištyrė Lietuvoje veikusius chorus, apmokė mokytojus ir kadangi chorai dainavo tas pačias dainas ir turėjo panašų repertuarą – sukvietė visus dainuoti kartu. Šventėje dalyvavo apie 3000 dainininkų – 77 chorai. Šventės metu buvo atliktos 34 dainos, chorams akomponavo jungtinis dūdų orkestras. Jau pirmoji Dainų diena buvo apgaubta įvairiais ceremonialais, o šventės emblema simbolizavo šešerius Nepriklausomybės metus.

Antroji Dainų šventė įvyko 1928 m. taip pat Kaune ir buvo skirta Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui. Joje dalyvavo apie 6000 dainininkų, buvo atlikta 21 daina. Šventėje dalyvavo ir 250 moksleivių, kurie atliko masinius gimnastikos pratimus – naujovės šventės tradicijoje prasidėjo.

Trečioji Lietuvos dainų šventė, skirta Vytauto Didžiojo garbei, įvyko 1930 m. birželį. Joje taip pat dalyvavo 6000 dainininkų. Įvykus trims Dainų šventėms pradėjo formuotis šventės repertuaro koncepcija, daugiausia dainuota harmonizuotų liaudies dainų, šiek tiek mažiau autorinių dainų, nes jos reikalavo didelio tiek dainorėlių, tiek mokytojų pasirengimo.

Pirmąja šokių švente laikoma 1937 m. birželio mėnesį Kaune „Jaunosios Lietuvos“ organizacijos surengta šventė, kurioje 448 šokėjai, atrinkti iš įvairių Lietuvos vietovių, pagal bendrą aikštės brėžinį pašoko keletą tautinių šokių.

Šešiolikos metų pertrauka

Po 1930 metų Dainų švenčių nebeįvyko, bet regionuose, miestuose tiek gyventojų, tiek bendruomenių dėka vyko reguliarios dainuojamosios šventės ir susibūrimai. Pavyzdžiui, 1939 m. Šaulių sąjunga surengė Dainų šventę, kuri vyko Kaune, Dainų slėnyje.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. Šalyje prasidėjo represijos, tūkstančiai valstybės, kultūros, meno veikėjų, inteligentų, pasiturinčių valstiečių buvo ištremti į Sibirą, kur daugelis jų dėl nepakeliamų klimato sąlygų ir darbo konclageriuose žuvo.

Vis dėlto, nepaisant politinių ir socialinių kataklizmų, tuomet užgriuvusių Lietuvą, 1946 m. vėl atgaivinta Dainų šventės tradicija. Renginyje dalyvavo apie 12 tūkstančių dainininkų. Nuo 1950 m. dainų ir šokių šventės renginiai buvo organizuojami periodiškai kas 5-eri metai. Dalyvių skaičius augo – maždaug iki 30–35 tūkstančių. Dainų ir šokių šventės buvo griežtai kontroliuojamos, stebimos, tačiau kolektyvai augino savo meistriškumą, kuriame ir materiali bazė, pamažu renginiai įgavo struktūrą ir įtraukti į šalies periodinių renginių tinklelį. Nuo 1956 m. Dainų šventę pradėjo rengti ir lietuviai išeiviai – pavyzdžiui Australijoje, Amerikoje.

Tradicinės programos susikūrimas

Dainų šventės tradicija nuo 1950 m. papildė Šokių diena ir visuomet, vykstant Dainų šventei, visoje šalyje atidaromos liaudies amatininkų ir kūrėjų kūrybą pristatančios parodos. Taip atsirado tiek dainuojamojo, tiek judesio, tiek vizualinio meno tradicija ir sinergija. Kadangi buvo reikalinga erdvė šiai gražiai šventei, 1960 m. pagal estų architektų projektą buvo pastatyta estrada Vilniaus Vingio parke.

1990 m. vykusios Dainų šventės atmosfera kardinaliai skyrėsi nuo sovietinių laikų renginių: nesijautė policijos ir saugumo rankos, Vilniuje tvyrojo laisvės ir atviro džiaugsmo nuotaika, nors politinė situacija vis dar buvo labai įtempta .Į 1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventę jau įsiliejo lietuvių išeivija iš JAV, Kanados, Australijos, Vokietijos ir kt., Rusijos (tremtinių chorai), Latvijos, Lenkijos, Ukrainos lietuviai.
1998 m. Pasaulio lietuvių dainų šventėje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 80-mečiui, dalyvavo 31 357 atlikėjai iš Lietuvos rajonų, miestų, miestelių ir kaimų. 1100 dainininkų, šokėjų, muzikantų į šventę atvyko iš Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Gruzijos, Australijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Ukrainos.

2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė – pirmoji Dainų šventė XXI amžiuje ir pirmoji šventė, kai menines programas jungė bendra tema (padiktuota poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio). Ją nusakė vienas žodis – mes. Mes – visi šio žemės lopinėlio prie Baltijos jūros gyventojai su savo valstybės istorija, kultūra, tradicijomis, papročiais, savimone ir liudijantys tai galingu šventės sambūriu – 32 tūkst. dainininkų, šokėjų, muzikantų, tautodailininkų, kitų žanrų atlikėjų, apie tūkstantį tautinio meno puoselėtojų iš kitų pasaulio valstybių.

Dainų šventės reikšmė

Pirmiausia, Dainų šventė vienija visų meno šakų atstovus – dainininkus, šokėjus, kūrėjus, muzikantus, tautodailininkus ir kt. Tai ir visus lietuvius vienijanti tradicija, kuri skatina domėtis lietuvių dainuojamąja, instrumentine ir šokio kultūra, formuojamas tautinis identitetas, kuris dažnai vadinamas slaptuoju nacionaliniu tautos ginklu. Ši graži tradicija paliečia ir apjungia visus lietuvius- nuo jauniausio iki vyresniųjų, tiek vyrus, tiek moteris ir visus lietuvius – nesvarbu kuriame pasaulio kampelyje jie begyventų. Lietuviškumas neturi ribų ir sienų. Dainų ir šokių šventės tradicija Lietuvoje gyvuoja 100 metų, skaičiuojant nuo 1924 m., kai buvo surengta pirmoji Dainų diena.

Pasiruošimas Dainų šventei

Sunku patikėti, tačiau pasiruošimas Dainų šventei trunka ketverius metus: pasibaigus pagrindiniam renginiui visoje Lietuvos valstybėje, pradedama rengtis ateinančiai šventei. Chorai, šokių grupės, instrumentinės muzikos ansambliai rengia naują repertuarą. Jiems suteikiama metodinė parama, pasirūpinama naujų meno kūrinių įsigijimu ir jų išleidimu, kolektyvų vadovams rengiami mokomieji seminarai. Paprastai šventei ruošiasi beveik visi mėgėjų meno kolektyvai. Prieš renginius Vilniuje visiems mėgėjų meno kolektyvams surengiamos apžiūros, kuriose atrenkami pajėgesni kolektyvai. Šiuo metu į Dainų šventę Vilniuje suvažiuoja vidutiniškai apie 35 tūkstančių meno mėgėjų.

Dainų šventės renginiai

Dainų ir šokių šventimo renginiai Vilniuje vyksta šešias dienas, kurių tradicinis planas jau nusistovėjęs:

Pirmasis renginys

Folkloro diena, į kurią suvažiuoja vidutiniškai apie 4 tūkstančius autentiško folkloro atlikėjų iš visų Lietuvos regionų, kiekvienam regionui skiriama atskira erdvė, kurioje jie stengiasi parodyti savo kraštų, miestelių, kaimų folklorinės tradicijos specifiškumą.

Folkloro atlikėjams koncertuojant, tuo pačiu metu vyksta liaudies dailės, amatų mugė ir demonstravimas, žiūrovai gali pasivaišinti tradiciniais valgiais ir gėrimais. Šią tą pačią dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje ar kitame muziejuje atidaroma liaudies meno paroda, kuri dar kiek laiko veikia ir pasibaigus šventiniams renginiams. Į liaudies meno parodą atrenkami geriausių šiuolaikinių tautodailininkų kūriniai iš visos Lietuvos, eksponuojami istoriškai ir meniškai reikšmingi darbai iš muziejų fondų. Kas kartą rengiamos vis kito žanro parodos – pavyzdžiui, tapybos, skulptūros, taikomojo meno ir pan. Liaudies meno parodose vidutiniškai dalyvauja apie 500 liaudies menininkų, eksponuojama apie 1500 kūrinių.

Trečiasis renginys

Ansamblių vakaras, tradiciškai vykstantis Kalnų parko estradoje, unikalaus kraštovaizdžio, šalia istorinių Vilniaus centro vietų. Čia susijungia chorai, instrumentiniai kolektyvai ir sceninio šokio grupės, sukurdamos unikalią sinergiją ir reginį. Šių ansamblių atliekamo repertuaro pagrindas – stilizuotas, harmonizuotas, modifikuotas folkloras, jį imituojanti autorinė kūryba, originalūs kūriniai. Ansamblių vakare dalyvauja vidutiniškai 3 tūkstančiai atlikėjų.

Ketvirtasis renginys

Šokių dienos koncertas, kuris paprastai vyksta dabartiniame Dariaus ir Girėno stadione (buvusiame Žalgirio stadione). Tai masinis bendros kompozicijos įvairaus amžiaus šokėjų koncertas. Šokių dienoje dalyvauja įvairaus amžiaus šalies tautinių šokių ansambliai – nuo mažų vaikų iki senyvo amžiaus žmonių, iš viso apie 9 tūkstančius šokėjų. Šokių diena itin mylima dėl spalvingumo, čia pamatysite pačius unikaliausius tautinius kostiumus, o šokių choreografija, sinchroniškumas, šokio kolektyvų šokamos figūros ir grožis tiek akims, tiek ausims.

Baigiamasis Dainų šventės akcentas

Dainų diena, kuri tradiciškai vyksta Vingio parke, Vilniuje. Prieš finalinį vakarą visuomet vyksta eisena nuo Arkikatedros iki Vingio parko, trunkantis apie 3 valandas. Žygiuoja visi – atlikėjai, šokėjai, kolektyvai, skirtingų šalių lietuvių delegacijos, kviesdami miesto svečius ir gyventojus prisijungti dainai ir šventei Vingio parke. Dainų dienos programoje vidutiniškai dainuoja apie 400 chorų, iš viso apie 15 000 atlikėjų. Didžioji dalis chorinių dainų atliekama a cappella, kitoms pritaria pučiamųjų ar simfoninis orkestras. Kiekvieną dainą diriguoja vis kitas dirigentas, kurį pasitinka atlikėjų ovacijos ir kuris kiekvienai dainai įneša unikalumo ir savitumo. Chorinių dainų programa trunka apie 4 valandas. Jai pasibaigus prasideda spontaniškas visų į Vingio parką susirinkusių žmonių dainavimas, užsitęsiantis dar kelias valandas. Atliekamos populiarios autorinės, liaudies dainos, romansai, mėgstamiausios pramoginės muzikos melodijos.

Dainų šventė svarbi mums visiems, tai nacionalinio prioriteto šventė, kurią transliuoja Lietuvos radijas ir televizija, apie šventės renginius rašoma spaudoje, pasitelkiamos naujosios komunikacijos priemonės. Tai tradicija, kuri mus sujungia – kaip ir finalinis Dainų šventės akordas – daina Lietuva brangi – dainuojama iš širdies gelmių, spindint pasididžiavimo ašaroms ir šypsenoms veiduose, kai džiaugiamės lietuvybe ir tautiškumu.

Straipsnis „Lietuvoje praūžė Dainų šventė 2024″ parengtas remiantis Lietuvos muzikų sąjungos informacija. Taip pat naudojamos nuotraukos iš oficialios Dainų šventės 2024 internetinės svetainės.

Nepamirškite sekti mūsų socialiniuose tinkluose. Daugiau apie keliones Lietuvoje rasite mūsų Facebook paskyroje „Kelionės su vaikais“ bei Instagram paskyroje „Kelionės su vaikais“.

Apie keliones po pasaulį – Facebook paskyroje „Kelionės su vaikais po pasaulį“ bei Instagram paskyroje „Kelionės su vaikais po pasaulį“.

Ieškote daugiau lankytinų vietų su vaikais, kelionių patarimų ir rekomendacijų?! – prisijunkite prie keliautojų su vaikais grupės. Čia taip pat kviečiame dalintis savo kelionių įspūdžiais.

Norite pasidalinti savo kelione ar keliavimo su vaikais patirtimi – parašykite mums el. paštu.